Laisvas asmenų judėjimas. Įstojimo į ES įtaka šiems procesams


Politologijos tyrimas. Įvadas. Migracijos situacija Lietuvoje 1990 – 2004 m. Migracijos padėtis Lietuvoje po 2004 m. įstojimo į Europos sąjungą. Literatūros sąrašas.


Nuo seniausių istorinių laikų, žmonija nepasižymėjo sėslumu ir nuolatiniu gyvenimu toje pačioje vietoje. Reaguodami į besikeičiančias ir šimtus metų trunkančius klimato pokyčius, mūsų priešistoriniai protėviai buvo priversti migruoti ieškodami tinkamesnės gyvenimo vietos. Šiuolaikinio pasaulio gyventojų migracija jau yra lemiama ne gamtos kataklizmų, bet socialinių ir politinių procesų. Laisvoje, globalioje ir moderniose visuomenėje laisvas asmenų judėjimas yra natūralus ir neatsiejamas išlikimo ir tobulėjimo bruožas.

Migracija kaip procesas yra analizuojamas atsižvelgiant į daug skirtingų sričių, tokių kaip: istorinė raida, asmenų judėjimo laikotarpiai, judėjimo krypčių ir formų išskyrimas, migracijos centrų įvardijimas. Modernioji Lietuva, kaip ir kitos buvusios pokomunistinės valstybės, išsiskiria nepaprastai išaugusiu gyventojų migraciniu mobilumu, kuomet dėl politinių, socialinių ir ekonominių pokyčių šalyje vyksta masinė emigracija. Intensyvi ir įvairialypė migracija daro didelę įtaką visoms Lietuvos gyvenimo sritims, kas yra laikoma viena aktualiausių ir didžiausių nekarinių grėsmių mūsų valstybei.

Šiame darbe bus pristatoma tarptautinė gyventojų migracija Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. iki šių dienų, apžvelgiant esminius pokyčius migracijos procesuose po 2004 m. Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą. Pirmojoje darbo dalyje bus pristatomas gyventojų judėjimas XX amžiaus pabaigoje (iki 2004 m.), pateikiamos problemos, analizuojami migracijos mastai. Antrojoje dalyje, gilinamasi į laisvą asmenų judėjimą Lietuvoje jau po 2004 m. gegužės 1 d. apžvelgiamos procesų tendencijos ir perspektyvos. Paskutinėje darbo dalyje aptariami esminiai šių dviejų laikotarpių skirtumai, migracijos mastai bei priežastys.

Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti šiuolaikinės Lietuvos migracijos procesus, priežastis, pagrindines emigracijos kryptis prieš ir po Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą.

Pasaulyje migracijos procesų tyrimai ir analizė yra vienas sparčiausiai besiplečiančių mokslo sričių, tačiau Lietuvoje teorinio lygmens tyrimų šiomis temomis beveik nėra. Ši svarbi visuomenės sritis yra labai mažai tyrinėta ir tik šiuo metu atrandama, o tai būtų galima paaiškinti tuo jog iki pat 1990 metų tarptautinės migracijos procesų analizavimas Lietuvoje, kaip ir visoje SSRS, buvo laikomi tabu. Tarptautinė ar vidinė SSRS migracija buvo slepiama, naudojama tik vidiniams naudojimams, jau nekalbant apie galimybę atlikti svarbesnius ir didesnio masto sociologinius ar demografinius tyrimus. būtent dėl šių priežasčių migracijos situaciją moderniųjų laikų Lietuvoje pradėsiu nuo 1990 m.

Migracija tai sudėtingas, daugiaplanis, greitai kintantis, todėl sunkiai apibūdinamas socialinis reiškinys. Siaurąja prasme tai gali būti apibrėžiama, kaip pastoviosios gyvenamosios vietos pakeitimas tam tikram laikui, tačiau šis sąvokos yra labai siauras, bet dažniausiai naudojamas statistikos duomenims rinkti. Platesne prasme, migracijos procesas apima daugybę mažesnių veiksmų, tokių kaip migracijos nuostatų atsiradimas, integracija naujoje valstybėje. Mūsų valstybėje daugelis tyrimų susijusių su migracijos procesais dažniausiai atsižvelgia būtent į ilgalaikę migraciją ir tik oficialiai įteisintą, tai yra kai išvykstama informuojant apie tai atsakingas valstybės institucijas. Daugelis Lietuvoje atliktų tyrimų yra trumparegiški, be reikalingo tęstinumo ir specialių tyrimų, tačiau vis dėlto leidžia susidaryti įspūdį apie šių procesų veikimą bei kaitą.

Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto išleistoje knygoje „Lietuvių diasporos istorijos ir migracijos politikos studijų metmenys“ (Kaunas, 2010), daktarė Vida Bagdonavičienė teigė, jog renkantis tyrinėti kokią nors lietuvių migracijos krypties šalį ar laikotarpį yra labai svarbu atsižvelgti į padarinius, sukeliamus Lietuvai ir jos raidai. Šias pasekmes autorė išskiria į šias pagrindines rūšis – ekonomines, demografines, socialines, politines, kultūrines. Knygoje išskiriamos ekonominės pasekmės yra dažniausiai sukeliamos darbo jėgos migracijos bei specialistų netekimu. Vienintelis laikotarpis, kuomet šios rūšies migracija yra trumpalaikė, tai reiškia žmonės į kitą šalį išvyksta trumpam laikui dėl sunkios finansinės padėties šeimoje. Asmuo išvykstantis trumpam laikui užsidirbti į kitą šalį, sumažina nedarbo lygį Lietuvoje, atsiunčia uždirbtus pinigus artimiesiems. Kaip bebūtų, neretai ši trumpalaikė emigracija tampa ilgalaike, kas skaudžiai atsiliepia visuomenei kvalifikuotų darbuotojų praradimu, mažėjančiu darbingo amžiaus žmonių skaičiumi šalyje, mažesniais surenkamai mokesčiais, visuomenės senėjimu, mažėjančiu gimstamumu.

  • Politologija Tyrimai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3608 žodžiai)
  • Politologijos tyrimai
  • Microsoft Word 43 KB
  • Laisvas asmenų judėjimas. Įstojimo į ES įtaka šiems procesams
    10 - 6 balsai (-ų)
Laisvas asmenų judėjimas. Įstojimo į ES įtaka šiems procesams. (2015 m. Gegužės 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/laisvas-asmenu-judejimas-istojimo-i-es-itaka-siems-procesams.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:36