Laisvas paslaugų judėjimas ES: iššūkiai ir galimybės


Teisės referatas.

Įvadas. Istorinė raida. Paslaugų direktyvos gimimas. Paslaugų direktyvos įgyvendinimo principai. Es institucijos, koordinuojančios vidaus rinką. Institucinis koordinavimas Lietuvoje. Ribojimų netoleravimas – išskirtinis bruožas. Santykis su nacionaline teise. Netolerancija – netoleruojama. Išvados. Literatūra.


Taigi, šiame darbe bus siekiama plačiau apžvelgti kelią, kuriuo Bendrija nuėjo kurdama laisvo paslaugų judėjimo principus. Tikslinga plačiau apžvelgti šios sferos reglamentavimą, teorinį ir praktinį nutarimų įgyvendinimą, ES bei Lietuvos institucijų, atsakingų už vidaus rinką, kompetencijų pasiskirstymą. Tikslinga analizuoti ir nacionalinį valstybių požiūrį ir merkantilistinius siekius bei iš to kilusias problemas.

1957 metais Romos sutartimi šešių Europos šalių (Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo ir Olandijos) vadovai pirmą kartą išdėstė planą sukurti didelę rinką, kuri apimtų visą Europos bendriją ir būtų paremta laisvos prekių, žmonių, paslaugų ir kapitalo cirkuliacijos principais. “Vidaus rinka, apibrėžta laisvo prekių, žmonių, paslaugų ir kapitalo judėjimo tarp valstybių narių kliūčių panaikinimu” (ES sutartis, 3c dalis).

Sutartyje aiškiai apibrėžtos laisvės apima asmens teisę laisvai judėti Bendrijos ribose, turint galimybę dirbti pasirinktoje valstybėje narėje, nepatiriant jokios diskriminacijos dėl savo tautybės, teisę susikurti bet kurioje valstybėje narėje sau darbo vietą arba įkurti įmonę, padalinį ar filialą. Romos sutartis taip pat draudžia bet kokius apribojimus laisvei teikti paslaugas asmenims kitose valstybėse narėse.

Romos sutartis sukūrė Europos Bendrijas, kurias sudarė jau anksčiau egzistavusios Europos bendrija, Europos anglių ir plieno bendrija bei Euratom – Europos atominės energetikos bendrija.

Baltoji knyga gimė iš bendro valstybių narių nacionalinės teisėtvarkos pripažinimo principo. Valstybės narės turi maksimaliai pripažinti viena kitos teisines normas bei taisykles, kad nereikėtų kurti visiškai naujos Europos teisėtvarkos schemos.

Ministrų Taryboje (prieš tai galiojo sprendimų priėmimo vienbalsiu pritarimu principas). Tai žymiai palengvino ir pagreitino sprendimų priėmimo procesą Bendrijoje. Faktiškai tai buvo esminė sąlyga, be kurios vidaus rinkos formavimo užbaigimas nebūtų atliktas per nustatytą laiką.

1993 metais buvo sudaryta nauja Sutartis: Sutartis dėl Europos Sąjungos. Ji atitiko pastangas užbaigti vidaus rinkos formavimą ir davė joms naują postūmį, suteikdama ekonominei integracijai pagalbą bendros politikos priemonėmis ir veiksmais. Šia sutartimi šalia Europos bendrijų (žr. aukščiau) buvo sukurti du nauji “ramsčiai”, ant kurių turėjo laikytis Europos Sąjunga: bendroji užsienio ir saugumo politika bei bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Sutartyje taip pat buvo pristatyta Europos pilietybės sąvoka.

Vis dėlto, esminis posūkis į šios srities sprendimų priėmimą visos ES mąstu buvo Paslaugų direktyvos priėmimas ir įgyvendinimas praktikoje.

parengti teisės aktų, neatitinkančių Paslaugų direktyvos nuostatų, pakeitimų projektus;

1 klasteris (Austrija, Čekija, Vengrija, Slovėnija, Slovakija);

Kaip ir kitose ES narėse, šie principai buvo įgyvendinami ir Lietuvoje. Paslaugų direktyvos nuostatos buvo perkeltos į 2009 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtą ir 2009 m. gruodžio 28 d. įsigaliojusį LR paslaugų įstatymą (toliau - Paslaugų įstatymas).

III. ES institucijos, koordinuojančios vidaus rinką

Koordinuoja LR dalyvavimą formuojant ES politiką horizontaliais vidaus rinkos klausimais.

V. Ribojimų netoleravimas – išskirtinis bruožas

Laisvo paslaugų judėjimo principai nukreipti į ES narių piliečius (vertotojus), taip pat ir paslaugų tiekėjus (verslą). Piliečiams jos garantuoja  prekių ir paslaugų įvairovę, veiksmingesnį vartotojų teisių užtikrinimą. Verslininkams suteikiamos geresnės sąlygos plėsti verslą kitose valstybėse narėse.

Vidaus rinkos veikimas paremtas keturių kertinių principų įgyvendinimu. Vienas jų - laisvas paslaugų tarp valstybių narių judėjimas.

Už vidaus rinkos įgyvendinimo koordinavimą atsakingos ES ir atskirų šalių narių, taip pat ir Lietuvos institucijos deda pastangas siekint užtikrinti sklandų teisės aktų įgyvendinimą.

Teisiškai paslaugų judėjimo laisvės įtvirtintos Steigimo sutartyse bei kituose tekste paminėtuose ES teisės aktuose.

  • Teisė Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (3852 žodžiai)
  • Kolegija
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 25 KB
  • Laisvas paslaugų judėjimas ES: iššūkiai ir galimybės
    10 - 3 balsai (-ų)
Laisvas paslaugų judėjimas ES: iššūkiai ir galimybės. (2016 m. Balandžio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/laisvas-paslaugu-judejimas-es-issukiai-ir-galimybes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:06