Laisvieji radikalai


Biologijos referatas. Įvadas. Laisvieji radikalai. Kaip susidaro laisvieji radikalai. Radikalų specifika. Kaip apsisaugoti nuo lasivųjų radikalų. Naturalių oksidantų vartojimo ypatumai. Apibendrinimas. Literatūra.


Laisvieji radikalai – tai chemiškai aktyvūs vienetai (atomas, molekulių grupė ar jonas), turintys neporinius elektronus išorinėje orbitalėje. Jie yra nestabilūs, trumpos gyvavimo trukmės ir dėl to dažniausiai veikia toje vietoje, kur susidaro. Kai kurie laisvieji radikalai, pavyzdžiui, vandenilio peroksidas ar azoto oksidas, yra stabilesni, todėl gali prasiskverbti per membraną ir pažeisti kitos ląstelės organeles. Laisvieji radikalai ląstelėje sukelia DNR grandinės trūkius, baltymų fragmentaciją, lipidų peroksidaciją. Jų reikšmė nustatyta daugelio ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija, katarakta ir kt., vystymosi patogenezėje. Su laisvųjų radikalų gamyba taip pat siejama nutukimas bei senėjimas.

Žmogaus organizme nuolat formuojasi laisvieji radikalai. Jų nedidelė koncentracija būtina ląstelei normaliai funkcionuoti, kadangi laisviej iradikalai dalyvauja kaip antriniai signalo perdavėjai, leukocituose susidaręs vandenilio peroksidas, hipochlorito rūgštis yra aktyvūs ir stiprūs oksidatoriai, žudantys mikroorganizmus, lygiųjų raumenų ląstelėse susidaręs azoto oksidas dalyvauja reguliuojant kraujo spaudimą. Laisvieji radikalai gali susidaryti įvairiose ląstelės organelėse, tačiau pagrindinis jų šaltinis yra mitochondrijų kvėpavimo grandinė. Pažymėtina, kad moterų oraganizmo ląstelių mitochondrijos gamina beveik dvigubai mažiau laisvųjų radikalų, palyginti su vyrų ląstelių mitochondrijomis. Dėl to manoma, kad vyrai vidutiniškai gyvena trumpiau nei moterys.

Viena vertus, ląstelėse formuojasi laisvieji radikalai, kita vertus, ląstelės turi mechanizmus, apsaugančius nuo jų poveikio. Apsauginį vaidmenį atlieka fermentinė sistema (pvz., superoksido dismutazė, glutationo peroksidazė, gliutationas, gliukozės fosfatazės dehidrogenazė) bei nefermentinė sistema – antioksidantai.

Laisvųjų radikalų susidarymo vidiniai veiksniai: audinių kvėpavimas, fermentinės, autooksidacijos ir fagocitozės reakcijos. Superoksidas O2 susidaro prie deguonies prisijungus vienam elektronui. Žmogaus organizme jis gali susidaryti veikiant keliems mechanizmams. Adrenalinas, flavino nukleotidai, tiolio junginiai, gliukozė, kai kurie kiti junginiai gali oksiduoti deguonį ir taip susidaro superoksido radikalai. Superoksido susidarymo reakcijas žymiai pagreitina kintamojo valentingumo metalai – nešėjai, tai geležies ir vario jonai. Superoksidas gali susidaryti dėl fermentų, pavyzdžiui, citochromo p450 oksidazės kepenyse, ar fermentų, dalyvaujančių antinkščių hormonų sintezėje, veikimo. Kraujagyslių endotelis, neutralizuodamas azoto oksidą, gamina superoksido radikalą.

  • Biologija Referatai
  • 2015 m.
  • 15 puslapių (2407 žodžiai)
  • Universitetas
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 34 KB
  • Laisvieji radikalai
    10 - 10 balsai (-ų)
Laisvieji radikalai. (2015 m. Kovo 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/laisvieji-radikalai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:25