Laivo teorijos kursinis darbas


Inžinerijos kursinis darbas. Laivo teorinio brėžinio sudarymas. Plūdrumo ir pradinio stovumo charakteristikų nustatymas. Laivo eigumo įvertinimas. Laivo architekturinio tipo nustatymas. Laivo reikiamų tūrių nustatymas.


Pirmoje šio darbo dalyje mes nustateme laivo plaukiojimo rajoną, laivo tipą, laivo maršrutą jo greitį ir kt., bei arhitektrinį laivo tipą. Taip pat buvo apskaičiuoti pagrindiniai laivo matmenys, pilnumo koeficientai, tūrinė vandentalpa, bei variklio galingumas.Visi išvardinti parametrai yra tarpusavyje susiję su tam tikrą priklausomybę. Todel keičiantys vieniems parametrams keisis ir kiti. Šioje individualinio darbo dalyje mes patikrinsime duomenys gautus skaičiavimuose su duomenimis kurias gavome praktiškai — t.y. iš teorinio brėžinio, o būtent sudarysime ir nubraižysime projektuojamo laivo teorinį brėžinį, nustatysime jo plūdrumo ir pradinio stovumo charakteristikas bei palyginti jas su reikiamomis. Taip pat įvertinsime laivo eigumą ir apskiačiuosime reikiamus laivo patalpų tūrius ir nubraižysime bendro išdėstymo laive eskizus.

Laivo teorinis brėžinys, atvaizduojantis laivo korpuso paviršių ir duodantis jo formos bendrą charakteristiką, yra braižomas visos eilės nustatytų projektavimo proceso eigoje pagrindinių matmenų ir formos charakteristikų pagrindu. Daugiausiai įtakos turi pilnumo koeficientai. Iš pradžių yra sudaroma španhautų rikiuotė (žr. 1 priedą). Gautas apibrėžtas kreivės plotas, turi maksimaliai tiksliai atitikti anksčiau paskaičiuotą vandentalpos dydį t.y. kiekvienos špacijos plotas turi atitikti braižomo španhauto plotą, teoriniame brėžinyje.

Iš pradžių pagal Jakovlevą sudaroma trapecija AC1FO, kur AO-midelšpanhauto (didžiausio midelinio španhauto) plotas, kurį apskaičiuojame pagal sekančią formulę:

Smax ( 0,99·20·8,5 = 168,3 m2.

Priimame, kad mūsų laivo svorio centro abscisė yra xc = 2,8 m. Tai reiškia, kad laivo laivapriekinė dalis bus bukesnė nėgu laivagalinė. Mums tai priimtina, nes vidurinėje ir priekinėje dalyse planuojama įrengti krovinines patalpas konteineriams, ir kuo arčiau stačiakampio bus španhauto forma ir kuo didesniame ilgyje, tuo lengviau bus tai realizuojama.

Apskaičiuosime laivapriekio ir laivagalio kai kurias charakteristikas:

= 144/2 – 2,8 = 69,2 m;

= 144/2 + 2,8 = 74,8 m;

= 0,85·69,2·20·8,5 = 9550 m3;

= 0,75·74,8·20·8,5 = 8081 m3;

= 9550/69,2·20·8,5·0,99 = 0,80;

= 8081/74,8·20·8,5·0,99 = 0,74.

Skaičiuosime laivapriekio užaštrėjimą, kurio skaičiavimas priklauso nuo Frudo skaičiaus. Mūsų reikšmė yra Fr=0,2, todėl skaičiujame pagal formulę (9.100; [1]):

= 2,1·0,2–0,062 = 0,358;

= 0,358·144 = 51,55 m.

Gaunasi keturkampis ACP1E su plotu pagal španhautų rikiuotę ir su pločiu pagal KWL. Vedame kreivę EC taip kad španhauto plotas atitiktų plotą pagal španhautų rikiuotėje esančius plotus.

Laivo teorijos kursinis darbas. (2015 m. Liepos 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/laivo-teorijos-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:44