Laivybos Baltijos jūroje istorija


Laivybos referatas. Įvadas. Apžvelgti baltijos jūros regioną. Lietuvos laivyno istorija. Didžiausi baltijos regiono uostai ir laivas „Vaza“. 9. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai. 13.


Gyvename prie Baltijos jūros, jūros dėl kurios kovojo ne viena šalis, vien tam, kad turėtų prieiga prie vandens. O norint tinkamai išnaudoti jūros teikiamas privilegijas reikėjo tinkamų priemonių. Viena iš tokių priemonių – laivai.

Baltijos jūra yra gan didelė, jos plotas siekia beveik 400 tūkstančių kvadratinių kilometrų. Jūra yra uždaro tipo ir ją riboja 9 valstybės – Švedija, Suomija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Danija. Baltijos jūra buvo didelis privalumas šioms valstybėms, jos galėjo jaustis pranašesnėmis už kitas. Jūra davė ne tik galimybę maitintis, bet ir buvo puikus susisiekimo įrankis. Viskas ko tereikėjo, tai priemonės, kuri galėtų gabenti per jūrą. Taigi, buvo statomi įvairūs laivai. Vienų paskirtis buvo karinė, kitų pramoginė, trečių – susisiekimo.

Senieji Švedijos karaliai (apie 9 - 14 a.) įrengė Švedijos Karališkajį jūrų laivyną (Royal Navy) palei pakrantę per organizacijas nurodytą kaip "ledungen". Tai būtų kartu ir irklavimo ir burlaivių (be artilerijos). Ši organizacija paseno su visuomenės plėtra ir karu. Ne vėliau kaip 14-ame amžiuje, pareiga tarnauti "ledungen" buvo pakeista mokesčių. 1427m. , kai Švedija dar buvo dalis kalmaro unijos (su Danija ir Norvegija), Švedijos karo laivynas dalyvavo Zundo (Sound) karinio jūrų mūšyje prieš Hanzos sąjungą, Vis dar neaišku kaip, bei kokiu tikslu viskas vyko.

1522m. birželio 7d., praėjus vieneriems metams po atsiskyrimo nuo Švedijos Kalmaro unijos, Gustav Vasa įsigijo laivų iš Hanzos miesto Liubeko, kuris dažnai yra registruojamas oficialioje Švedijos istorijoje. Pvz: 17-ojo amžiaus laivas, Karališkojo Švedijos karinio jūrų laivyno (Kungliga flottan).

Dauguma XX amžiaus Švedijos karinio jūrų laivyno orientuota į plataus masto invazijos grėsmę Švedijos bei Baltijos komercinems laivyboms, todėl buvo siekiama apsisaugoti. Skandinavijos pusiasalio vieta, yra labai priklausoma nuo jūrų prekybos: 90% importas ir eksportas įplaukti ar išplaukti iš Švedijos per Baltija. 1972 metais vyriausybė paskelbė, kad ne karinės priemonės turėtų būti naudojamos siekiant apsaugoti prekybinę laivybą. Rezoliuciją paskatino eksploatuoti visų karinio jūrų laivyno naikintojus ir fregatas, nors ne karinės priemonės, tačiau ką skyrė panaudoti vyriausybė, norint apsaugoti laivybą niekada nebuvo nurodyta.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo sumažėjo Švedijos invazijos grėsmę virš Baltijos. Tačiau po pakartotinės Rusijos ginkluotės, vėl tapo nestabilus demokratinis vystymasis ir vyriausybė potencialiai padidino strateginę svarbą Baltijos jūroje, suteikė nuolatinę paramą Švedijos karinio jūrų laivyno patruliai, Baltijos jūroje. Be to 1995 m. Švedijos išminavimo padalinių ėmėsi iniciatyvos kliringo Estijos, Latvijos ir Lietuvos vandenis tūkstančių minų ir kitų sprogmenų.

Švedijos karinis jūrų laivynas turi keturis vienetus, kurie yra pajėgūs per 30 dienų dislokuotis. Tai yra korvetė eskadra (du Geteborgas klasė) paramos laivai, priešmininės kovos eskadrai (du Landsortklasė) paramos laivai, vienas povandeninis laivas, ir priekyje karinio jūrų laivyno paramos elementai. Artimiausioje ateityje taip pat bus 30 dienų budėjimo Desantinis vienetas.

  • Laivyba Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (2912 žodžių)
  • Kolegija
  • Laivybos referatai
  • Microsoft Word 711 KB
  • Laivybos Baltijos jūroje istorija
    10 - 3 balsai (-ų)
Laivybos Baltijos jūroje istorija. (2015 m. Lapkričio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/laivybos-baltijos-juroje-istorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:15