Latvijos ūkis ir ekonomika Ekonominė statistika


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Statistinių duomenų tipas ir dažniai. Teorinė dalis. Praktinė dalis. Santykinių rodiklių apskaičiavimas. Teorinė dalis. Praktinė dalis. Vidutiniai dydžiai. Teorinė dalis. Praktinė dalis. Požymių sklaidos tyrimas. Teorinė dalis. Praktinė dalis. Dinamikos rodiklių analizė. Teorinė dalis. Praktinė dalis. Tendencijos nustatymas ir prognozavimas. Teorinė dalis. Praktinė dalis. Rodiklių priklausomybės tyrimas. Teorinė dalis. Praktinė dalis. Išvados. Literatūra.


Statistikos plėtojimasis sutampa su kalbos ir apskaitos plėtojimusi. Šis mokslas turi senas šaknis. Atsiradus visuomenės vystymosi poreikiams, jis užgimė kaip gana plačios statistinės praktikos apibendrinimas.

Jau antikos laikais aptinkamas gimimų ir mirimų registravimas, gyventojų turto bei žemių surašymas. Taigi statistinių duomenų rinkimas prasidėjo gilioje senovėje, o jų apdirbimas ir analizė, t.y. statistikos kaip mokslo gimimas, priskiriami gerokai vėlesniam periodui – XVII a. antrai pusei. Tuo metu ir buvo įvestas paties žodžio „statistika“ mokslinis pagrindimas. Tai padarė vokiečių mokslininkas profesorius G.Achenvalis (1719-1772), kuris nuo 1746m. pirmiausia Marburgo, o po to Getingeno universitetuose pradėjo dėstyti naują mokymosi kursą, kurį pavadino „Statistika“. Nuo to laiko skaitmeninius duomenis apie visuomenės gyvenimo reiškinius ir pradėta vadinti statistika.

Šiuo metu statistika suprantama taip: tai bendras mokslas, nagrinėjantis masinius socialinius ekonominius reiškinius ir procesus kiekybiniu aspektu su jų kokybiniu turiniu vietos ir laiko sąlygomis.

Dėl keliamų reikalavimų, išsirutuliojo keliolika statistikos rūšių: ekonominė, žemės ūkio, socialinė ir kt.

Šiame darbe, pritaikius statistinius metodus, apdorojus, išanalizavus surinktus statistinius duomenis ir parengsime statistinę informaciją apie šalies (šiuo atveju – Latvijos) ekonominius, pokyčius šalies ir regionų lygmeniu. Gautą informaciją galima panaudoti:

Darbo tikslas – taikant statistinius metodus, apdoroti ir išanalizuoti statistinius duomenis apie Latvijos ūkį, parengti statistinę informaciją apie šalies ekonominius pokyčius 4 sektoriuose.

Dinamikos - parodo reiškinio kitimą laiko atžvilgiu, pvz. prekių apyvartos apimtis kiekvieną mėnesį, ketvirtį, metus.

Atributines (pvz., lytis, tautybė, gyvenamoji vieta);

Variacines (pvz. amžius, ūgis, svoris).

Tolydines – tai variacinės eilutės, kurioje grupavimo požymis tam tikrame intervale gali turėti bet kokias reikšmes. Tokiu atveju variantai paprastai grupuojami intervalais.

Grupavimo teorija ir praktika numato tokius nuoseklius etapus:

Visi kiekybiniai požymiai išreiškiami skaičiais, (pvz., gyventojų skaičius, darbo stažas, prekių apyvarta ir t. t.) ir jų priskyrimas atitinkamai grupei priklauso nuo šio požymio skaitinės reikšmės dydžio.

Diskrečiuosius (jie gali būti išreikšti tik sveikais skaičiais, pvz., vaikų skaičius šeimoje, namų ūkio narių skaičius);

Statistikos uždavinys - išmatuoti ir pateikti ne tik kiekybinių, bet ir kokybinių požymių charakteristikas. Tam tikslui tarnauja matavimo skalės (skaičių sistemos, skirtos dydžiams įvertinti arba išmatuoti).

Vardų (nominali, vardinė, pavadinimų);

Grupių skaičių galima nustatyti pagal amerikiečių mokslininko G. Sterdžeso pasiūlytą formulę:

Kai kiekybinio grupavimo požymio reikšmės kinta tolygiai, reikia sudaryti lygius intervalus, kitais atvejais - nelygius; svarbiausia, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas - išaiškintos tiriamos visumos vienetų esminės savybės.

Šiame darbe gauti statistiniai duomenys surašyti į statistinę dinaminę eilutę , tokia tvarka, kokia jie buvo kiekvieną ketvirtį iš eilės, o ne surūšiuoti didėjimo ar mažėjimo tvarka. Dinaminę - nes šio darbo statistinė eilutė parodo reiškinio kitimą laiko atžvilgiu, t.y. kokia buvo kiekvieno iš sektorių sukuriama vertė mln. Eurų per ketvirtį.

Čia turimi duomenys pagal savo požymį yra kiekybiniai tolydieji, nes jie gali įgyti bet kurią sveiko skaičiaus ar trupmeninę reikšmę.

Skaičiavimams atlikti naudosime intervalų kintamųjų matavimo skalę.

Pirma rodiklių grupė. Šis grafikas atspindi visos šalies bendrai paėmus ekonominius pasiekimus. Iš jo matyti, jog skirtumas tarp 2008m. 1-ojo ketvirčio reikšmės ir 2014m. 3 ketvirčio – yra ženklus, siekia beveik 3 kartus.

Turėdami paskaičiuotus intervalus, galime sudaryti dažnių lenteles ir nubraižyti grafikus (histogramas), kuriuose matyti dažnių skaičius kiekviename intervale ir sukaupti dažniai. Kadangi grupuojama pagal tolydinį požymį, intervalai sudaromi jungiamuoju būdu, t.y. taip, kad gretimų intervalų viršutinė ir apatinės ribos sutaptų.

Kaip matyti, dažniai šiuo atveju yra pasiskirstę daugmaž tolygiai po visus intervalus ir procentinių dažnių tiesė artėja prie tiesės.

Paskaičiuoti struktūros rodikliai parodo, kokią dalį nuo viso šalies ūkio sudaro būtent finansinė ir draudimo veikla kiekvienu laiko momentu (šiuo atveju kiekvienu ketvirčiu).

Atitinkamai paskaičiuojame struktūros ir koordinacijos rodiklius kitiem 3 Latvijos ūkio sektoriams ir duomenis surašome į 8, 9 ir 10 lenteles:

Aritmetinis vidurkis gali būti parastas ir svertinis.

Paprastas aritmetinis vidurkis taikomas kai duomenys yra nesugrupuoti. Jam apskaičiuoti naudojama formulė:

Kai turimi absoliutiniai dinamikos eilučių lygiai, geometrinis vidurkis randamas pagal formulę:

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 53 puslapiai (9922 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 246 KB
  • Latvijos ūkis ir ekonomika Ekonominė statistika
    10 - 10 balsai (-ų)
Latvijos ūkis ir ekonomika Ekonominė statistika. (2015 m. Gegužės 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/latvijos-ukis-ir-ekonomika-ekonomine-statistika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 23:59