LDK 12 - 15 amžiuje


Istorijos konspektas.

Lietuvos valstybės sukurimas. Vienintelė Europos tauta nepriėmusi krikščionių tikėjimo. Kryžiuočių vokiečių ordinas įsikūrė. Lietuvių tauta. Saulės mūšis. Šiaulių mūšis. 1237. Romos popiežius sujungė Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinus. 1248. Lietuvoje vidaus karas. 1253 liepos. Žemaičių žėmių. Žemaičių pergalė prie Durpės ežero. Livonijos ordino ir Vokiečių. Durbės mūšis buvo didžiausias XIII. ir XIV. lietuvių laimėjimas per karus su Vokiečių ordinu. Tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei. Lietuvos valstybės stiprėjimas vytenis. Gediminas 1316. Sostinę Vilnių 1323. Algirdas 1345. Mėlynųjų vandenų. Kauno pilį. Krėvos aktas ir krikštas 1385 rugpj. Krikšto problema. Lietuvai reikėjo įvesti krikšęionybę , kad kryžiuočių ordinas neturėtų preteksto puldinėti. Buvo svarbu sujungti Lenkijos ir LDK jėgas prieš kryžiuočių ordino grobimo politiką ir prieš totorių antpuolius. Lenkija norėjo įsiviešpatauti LDK žemėse Podolėje , Volynėje ir su Lietuvos pagalba susigrąžinti Galičo žemę. Jungtis vertė abiejų šalių pirkliai. Bandymas suvienyti LDK ir Lenkiją kovai prieš vokiečių ordiną. Lenkijos ir LDK karinių pajėgų suvienijimas , - rezultatas pergalė Žalgirio mūšyje. Per krikštą Jogailą suteikė labai svarbių privilegijų. Lietuvos krikštas 1387. Katalikų dvasininkams –. Valstiečiams – Jogaila nedavė privilegijų. Žemaičiai nebuvo krikštijami , nes Jogailos , o vėliau ir Vytauto sutartimis Žemaitija buvo atiduota vokiečių ordinui. Krikščionybės įvedimo reikšmė. Žalgirio mūšis 1410. liepos. Detaliau Didysis karas. Žalgirio mūšis. Liepos 15. Mūšio reikšmė. Torunės taika. Kartojasi. Kartojasi. Pergalė prieš Ordiną žalgirio mūšis.


Lietuvių tauta – lietuvių gentys, t.y. aukštaičiai ir žemaičiai (žemaičių konfederacija ilgai išliko autonomiška).

1237 m. Romos popiežius sujungė Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinus.

1251 m. Mindaugas su savo šeima pasikrikštijo, o po dviejų metų 1253 liepos 6 tapo pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos karaliumi. Atsidėkodamas už krikšto pagalbą, Livonijos ordinui atidavė daug žemaičių žėmių. Atiduoti ordinui žemaičiai nė nemanė pripažinti ordino, jie nuolat puldinėjo jų pilis. Apie 1260 m., Mindaugas karūnos atsisakė ir sugrįžo prie savo protėvių tikėjimo.

Žemaičių pergalė prie Durpės ežero 1260 m. SUTRIUŠKINTA KRYŽIUOČIŲ ORDINO KARIUOMENĖ.

1263 m. Karalius buvo nužudytas sūnėno TRENIOTO, o Lietuva vėl tapo pagoniška.

Vytenis ( 1295 m. – 1316 m. pasak legendos – nutrenktas žaibo) – Lietuvos didysis kunigaikštis. Jo valdymo laikotarpis pasižymėjo nuolatinėmis lietuvių kovomis su Vokiečių ordinu, Lenkija ir Volynės rusais. Ordinas šiuo laikotarpiu stengėsi įsitvirtinti Žemaitijoje, taip sujungdamas savo Prūsijos ir Livonijos šakų teritorijas. Po Vytenio ėmė valdyti Gediminas 1316 -1341 m. GEDIMINAS stiprino šalies valdymo sistemą, statė pilis. Valdant Gediminui, Lietuva pirmą kart turi sostinę Vilnių 1323 m. 1323 m. Gediminas panoro krikštytis. Gedimino užsienio politikoje dvi kryptys: 1. kova su vokiečių kryžiuočiu ordinu; 2. Rusų žemių įtraukimas į Lietuvos sudėtį.Gediminui valdant, prijungtos rusų , baltarusų ir ukrainiečių žemės. Lietuvos teritorijos plotas smarkiai išaugo. Prie LDK prijungus rusų žemes, vieną valstybės dalį sudarė pagonių,o kitą krikščionių žemės.Mirus Gediminui, Algirdas (1345 -1377) tampa didžiuoju kunigaikščiu. ALGIRDAS jungė prie Lietuvos vis naujas rytų ir pietų žemes. Pietuose Algirdas pasinaudojo totorių silpnybe ir susiskaidymu prie Mėlynųjų vandenų (Ukrainoje) 1363 m juos sumušė. Tai leido prisijungti Ukrainos dalį. Tuometu dažnėjo kryžiuočių puolimai.

1362 m. įsiveržę kryžiuočiai po ilgos apgulties sugriovė Kauno pilį. Vokiečių riterių būriai jau kėlė grėsmę Vilniui.

Lietuvių ir lenkų feodalai nuo seno puldinėjo vieni kitus. Didelis ginčas su Lenkija kilo, kai lietuvių feodalai užvaldė turtingas ukrainiečių žemes – Volynę ir Podolę. Nepajėgdami užgrobti turtingos Volynės ir Podolės sričių lenkai tikėjosi jas gauti sudarę uniją su LDK....

Lietuvai reikėjo įvesti krikšęionybę, kad kryžiuočių ordinas neturėtų preteksto puldinėti.

Buvo svarbu sujungti Lenkijos ir LDK jėgas prieš kryžiuočių ordino grobimo politiką ir prieš totorių antpuolius.

Jungtis vertė abiejų šalių pirkliai.

JOGAILA turėjo apsikrikštyti, vesti Lenkijos karalaitę Jadvygą, karūnuotis Lenkijos karaliumi, apkrikštyti visą Lietuvą ir prijungti LDK žemes prie Lenkijos karalystės.

1.Bandymas suvienyti LDK ir Lenkiją kovai prieš vokiečių ordiną. Lietuvai priėmus krikščionybę, buvo pirmas politinis žingsnis šia linkme. Ir prielaida antram žingsniui .

2.Lenkijos ir LDK karinių pajėgų suvienijimas, - rezultatas pergalė Žalgirio mūšyje.

Per krikštą Jogailą suteikė labai svarbių privilegijų: Lietuvos krikštas (1387 m.).

Katalikų dvasininkams – JOGAILOS privilegija Vilniaus vyskupui – padovanoja daug pastatų Vilniuje ir jo apylinkėse kartu su žeme padovanoti valstiečiai. Bažnyčia ir vienuolynai atleisti nuo mokesčių. Bažnytinė žemėvalda įkurta.

Bajorams – bajorai ir jų palikuonys, priėmę katalikybę turėjo teisę valdyti laikyti, naudotis, dovanoti ką valdė iš savo tėvų palikimo. Bajorai privalėjo dalyvauti valdovų pilių statybose ir ginti šalį nuo priešų.

Miestiečiams – suteikdamas Magdeburgo teises - savivaldą. Atskiras nuo bajorų teismas, bet nebuvo atleisti nuo mokesčių.

Valstiečiams – Jogaila nedavė privilegijų. Valstiečių paveldėtas žemes nepripažino kaip jų nuosavybę.

1387 m. tapęs Lenkijos karaliumi, atvyko į Lietuvą įvesti krikščionybės. Krikštijama buvo visa Lietuva apart žemaičių.

  • Istorija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (3512 žodžių)
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 36 KB
  • LDK 12 - 15 amžiuje
    10 - 10 balsai (-ų)
LDK 12 - 15 amžiuje. (2016 m. Vasario 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/ldk-12-15-amziuje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 22:30