LDK dvaro ir didikų kultūra. Jos ypatumai


Ldk kultūra. Ldk didysis kunigaikstis vytautas skaidres. Lietuvos bajorija xv a.. Ldk kunigaiksciai skaidres. Ldk dvaro teatras. Ldk kunigaiksciai. Bajorijos kultūra. Skaidres dvaru kultura. Bajorai ldk skaidres. Ldk kunigaikscio dvaras.

Istorijos referatas. Ldk dvaro ir didikų kultūra. Jos ypatumai. Kalba ir kilmė. Švietimas. Spauda, spaustuvės, bibliotekos. Architektūra. Dailė. Menas ir teatras. Literatūra. Bajorijos reikšmė pradėjo kilti dar vytauto laikais. Jau tada didysis kunigaikštis svarbesniaisiais klausymais visada atsiklausdavo savo bajorų nuomonės. Bajorai buvo aukščiausias luomas, turėjęs daugiausia teisių ir mažiausiai pareigų. Iš visų pareigų likusi tik vienintelė karo prievolė. Kai pagaliau išnyko ir ši, bajorai beturėjo tik teises, o pareigų jokių. Mokesčius jie mokėdavo tik tada, kai juos patys seime užsidėdavo. Ekonominiai feodalų klasės reikalai, vis besiplečianti valstybės aparato administracinė – teisinė veikla, sudėtinga raštiškų potvarkių sistema kėlė lietuvos feodalams rašto ir platesnio lavinimosi poreikį. Kadangi lietuvos valstybė perėmė raštą iš kaimynų šalių, susidarė sudėtingi santykiai tarp kalbų: dauguma xiv – xvi a. Raštų buvo kuriama senosiomis rašto kalbomis – ldk kanceliarijoje vartotomis rytų slavų ir lotynų, o kalbama buvo nelygu vieta: lietuvoje lietuviškai, valstybei plečiantis į rytų slavų žemes – tenai tų žemių šnekamosiomis kalbomis.


Bajorijos reikšmė pradėjo kilti dar vytauto laikais.

Bajorai buvo aukščiausias luomas, turėjęs daugiausia teisių ir mažiausiai pareigų.

Kalba ir kilmė. Xv ir xvi a. Lietuvos bajorija jau buvo pasidavusi lenkų įtakai. Lenkino ją artimi politiniai santykiai su lenkija, didžiojo kunigaikščio dvaras ir lenkai dvasininkai. Bet tuo pat metu Lietuvos bajorija nuolat kovojo su lenkijos noru pasinaudoti Lietuva savo reikalams ir paversti ją savo provincija. Nenorėdami pasirodyti menkesni už lenkus, Lietuvos bajorai išgalvojo teoriją, Lietuviai esą kilę iš senovės romėnų, taigi jie kilnesni už savo kaimynus. Lenkai tada didžiuodamiesi pabrėždavo, kad jie atnešę Lietuvai vakarų europos kultūrą, o bajorijai davę savo herbus. Tuo tarpu Lietuvos istorikai teigė, kad lenkai herbus pasisavinę iš čekų, o šie – iš romėnų; būtent iš to jie nusprendė, kad Lietuviai kilę iš romėnų. Tai romėniškai kilmei paremti buvo sudaryta ištisa teorija. Sakoma, kad istorijoje žinomas romėnų karvedys publijas libonas, savo priešų persekiojamas, iš italijos atbėgęs į Lietuvą ir čia sukūręs valstybę. Jo vardas čia buvęs iškreiptas į palemoną. Tai atsitiko i – ii amžiuje po kristaus. Užpildę tą didelę spragą (ii – xii a. ) visus Lietuvos kunigaikščius kildino iš to palemono.

švietimas. Raštingumui plisti Lietuvoje didelę reikšmę turėjo pajėgi didžiojo kunigaikščio kanceliarija, taip pat luominių institucijų raštinės. Rašto įsigalėjimas feodalų buityje reikalavo steigti mokyklas, perimti kitose šalyse susidariusią mokslo žinių visumą. Mokyklų steigimu ėmė rūpintis pirmiausia patys bajorai, jie iškėlė šį klausimą seime. Pirmosios mokyklos pradėjo kurtis Lietuvoje xiv a. Pabaigoje – xv amžiuje. Dvi katedros mokyklos (1397 m. Įkurta vilniuje, 1469 m. – varniuose) ir dvi parapinės (1409 m. Naujuosiuose trakuose, 1473 m. Kaune) mokyklos suteikė galimybę lavintis nedaugeliui moksleivių.

  • Istorija Referatai
  • 2010 m.
  • 3 puslapiai (1060 žodžių)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 8 KB
  • LDK dvaro ir didikų kultūra. Jos ypatumai
    8 - 2 balsai (-ų)
LDK dvaro ir didikų kultūra. Jos ypatumai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/ldk-dvaro-ir-didiku-kultura-jos-ypatumai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:34