LDK ir Prūsų literatūra


Ldk rastijos paminklai rusu kalba. Simelpeningis adomas mokslo baze.

Lietuvių konspektas. Klausimai LDK ir Prūsų Lietuvos literatūra. LDK literatūros istorijos periodizacijos principai ir pagrindinės epochos. Pirmieji Lietuvos raštijos paminklai. LDK rašomosios kalbos. LDK Viduramžių literatūra idėjos, idealai, vaizdavimo principai. Gedimino ir Algirdo laiškai. Vytauto laiškai. Trumpasis Lietuvos metraščių sąvadas. LDK Renesanso literatūra idėjos, idealai, vaizdavimo principai. Apžvalga. Katalikiškoji Lietuvos literatūra iki Reformacijos ir jos idėjos. Jonas Vislicietis, Erazmas Vitelijus, Mikalojus Husovianas. Vidurinysis ir Platusis Lietuvos metraščių sąvadai. Pranciškus Skorina ir knygų spausdinimas Lietuvoje. Reformacija ir lietuvių raštija. Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis. Mykolas Lietuvis ir Renesanso socialinė kritika. Mikalojus Radvilas Juodasis, jo kultūriniai darbai. Augustinas Rotundas ir jo idėjos. Andrius Volanas ir jo idėjos. Leonas Sapiega ir Lietuvos Statutas. Motiejus Strijkovskis ir Lietuvos Renesanso istoriografija. Jonas Radvanas ir Lietuvos herojinis epas. Jonas Bretkūnas ir jo darbai. Renesanso memuaristika, kelionių aprašymai. Mikalojaus Radvilo Našlaitėlio „Kelionė į Jeruzalę“ ir Teodoro Jevlašauskio „Atsiminimai“. Katalikų bažnyčios reforma LDK ir jos kultūrinė programa. Vilniaus akademija ir jos reikšmė. Mikalojus Daukša ir jo programa. Pirmosios lietuviškos knygos LDK. LDK ir Prūsų Lietuvos Baroko literatūra. Apžvalga. Baroko dvarų poezija Danielius Naborovskis, Samuelis Pšipkovskis, Zbignevas Morštinas. Konstantinas Sirvydas ir jo lituanistiniai darbai. XVII amžiaus katalikiška lietuvių raštija Jonas Jaknavičius, Saliamonas Slavočinskis, Pranciškus Šrubauskis. „Knyga nobažnystės krikščioniškos“, jos reikšmė. Knyga nobažnystės krikščioniškos, Lietuvių religinės raštijos žanrai ir jų raida. Lietuviška Biblija jos vertimų XVI-XVIII amžiais apžvalga. Danielius Kleinas ir jo lituanistiniai darbai. Albertas Vijūkas-Kojalavičius ir LDK Baroko istoriografija. Jėzuitų mokyklinis teatras. Lietuviškoji raštija Prūsijoje XVIII amžiaus pradžioje. Pirmoji kalbinė polemika ir jos vaisiai. Pasaulietinės literatūros gimimas Prūsų Lietuvoje Merkelio Švobos, Adomo Frydricho Šimelpenigio, Jono Šulco kūryba. Pilypas Ruigys ir jo lituanistiniai darbai. Vėlyvojo Baroko literatūra LDK Mykolas Olševskis, Konstancija Benislavska, Juozapas Baka. Apšvietos literatūra LDK ir Prūsų Lietuvoje idėjos, idealai, vaizdavimo principai. Mykolas Pranciškus Karpavičius ir jo pilietinė programa. LDK Apšvietos poetai Felicijonas Vikovskis ir Adom


Šiame giesmyne buvo patobulinta lietuvių literatūrinė kalba, vertimo menas, poetinė kalba, eilėdara. Jis yra didesnis už visus ankstesnius protestantų giesmynus išleistus Prūsijoje (Mažvydo, Bretkūno, Zengštoko) - jame 124 giesmės ir 48 psalmės. Beveik visos giesmės verstos iš lotynų ir lenkų kalbų. Versdamas jis atsisakė pažodinio vertimo, ėmė versti kūrybiškai, ieškodamas lietuviškų atitikmenų ne tik atskiram žodžiui, bet ir visam vaizdui ar jo detalei. Taip pat stengėsi išlaikyti originalų išorinės formos sudėtingumą. Apskritai Slavočinskio giesmynas yra savarankiškas darbas. Jis iš esmės nesiskiria nuo kitų religinių knygų – jame propaguojama katalikybė, skiepijamos religinės pažiūros ir nuotaikos, garbinamas Dievas ir šventieji. Slavočinskio giesmyno kalbos pagrindas – žemaičių tarmė, bet yra ir kitų tarmių ypatybių. Mūsų akimis žvelgiant, giesmynas turi archainį atspalvį, nes jame vartojamos mūsų laikais beveik nebevartojamos formos: pašalio vietininkas, aliatyvas, adesyvas ir t.t. Tačiau svarbiausia ne archainės ypatybės, o naujadarai ir išvestiniai žodžiai (rėmėsi K. Sirvydo žodyno 1642 metų leidimu). Giesmynas žodingas – nedaug religinių terminų, gausu žodžių iš kultūrinio gyvenimo, buities... Dažnas įprastinės žodžių tvarkos nesilaikymas. Šiam giesmynui priklauso itin reikšminga vieta lietuvių eilėdaros istorijoje. Jame buvo tvirtinamas izosilabizmas, pilnas moteriškas ritmas, sudėtinga ir įvairi strofika.

Pranciškus Šrubauskis ir katalikiškosios poezijos savitumas. Dėmesio, galimas papildymas prie antros atsakymo dalies.

Vienas uoliausių katalikybės platintojų, religinių leidinių rengėjas ir autorius, jėzuitas. Šrubauskis pasižymėjo nepaprastu atsidėjimu religijai – vaikščiojo po bažnyčias, žmones ir mokė vaikus tikėjimo tiesų bei giesmių, veltui dalijo religines knygeles ir dėl to buvo vadinamas apaštalu. Giesmynas „Balsas širdies“ - viena iš populiariausių lietuviškų knygų, kiek paredaguojama ir leidžiama iki XIX a. vid. 2/3 giesmyno sudarytos iš Slavočinskio giesmių. Daugiausia versta iš lenkų kalbos, kai kas iš lotynų. Viso apie 150 giesmių. Kalbinė kokybė blogesnė, nei Slavočinskio giesmyno – prastas kalbos grynumas. Net eiliavimo lengvumas negali išpirkti kalbos nuostolių – jis neperimė iš savo pirmtakų to, ką jie davė lietuvių literatūrinei kalbai. „Šrubauskio tikslas buvo išstumti liaudies dainas, įdiegti žmonėms religinę samonę. Šiuo giesmynu prasideda literatūros smukimas, tarsi grįžta visuramžiai“ - J.Lebedys. Jo giesmes kunigai sakydavo giedoti dirbant darbus. Žmonės greit prie jų priprato ir netikusi giesmių kalba gadino šnekamąją.

LDK ir Prūsų literatūra. (2015 m. Kovo 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/ldk-ir-prusu-literatura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:22