Ledynai referatas


Geografijos referatas.

Įvadas. Ledynų susidarymas. Ledynų tipai. Kontinentiniai (dengiamieji) ledynai. Kalnų ledynai. Tarpiniai ledynai. Geologinė bei reljefą formuojanti ledynų ir ledyninių srautų veikla. Ledynų poveikis žemės paviršiui. Ledynų dinamika. Ledynų tirpimas. Egzaracinė ledynų veikla. Mutonų ir nunatakų susiformavimas. Trogų susiformavimas. Akumuliacinė ledyno veikla. Nuolaužinės medžiagos pernešimas. Akumuliaciniai ledyniniai dariniai. Akvaglaciniai procesai. Fliuvioglacialiniai dariniai. Limnoglacialiniai dariniai. Lietuvos teritorijos ledyno suformuotas reljefas. Išvada. Literatūra.


11% Žemės paviršiaus dengia ledynai – neišsenkančios ir nesulaikomos ledo upės, kuriančios dramatišką aukštų kalnų smailiomis viršūnėmis, slėnių fordų ir siaurų jūrų įlankų kraštovaizdį Europos Šiaurės vakaruose, Grenlandijoje, Kanadoje, Čilėje, Naujojoje Zelandijoje. Daugelį dabartinių reljefo formų sukūrė ledynai per pleistoeno ledynmetį, kai buvo apledėję 30% Žemės paviršiaus. Ledas ardė senas reljefo formas ir kūrė naujas.

Paskutinis milijonas geologinės istorijos metų – kainozojinės eros kvartero periodo žinomas kaip pleistoceno epocha, arba ledynmečių amžius, nors jis apima keletą ledynmečių ir tarpledynmečių. Antarktida tuomet buvo padengta ledu daug storiau ir jūros lygis buvo apie 130m. žemiau negu šiandien. Nustatyta, kad pleistoceno ledynai didžiausio išplitimo metu dengė apie 30% Žemės rutulio ploto. Šiuo metu ledynai – ledynmečių likučiai, dengia 11% Žemės sausumos. Jei dabartiniai ledynai ištirptų Pasaulinio vandenyno lygis pakiltų apie 65m.

Pleistoceno metu didelę planetos dalį dengė ledynai. Jie buvo paplitę Europoje, Sibire, Šiaurės Amerikoje. Dideli ledynai juose kalnų papėdes Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje. Klimatui atšilus kontinentiniai ledynai tirpo, tačiau ir dabar jie dengia didelius planetos plotus: Antarktida, Grenlandija, kalnų sritis.

Atskirai apledėjimo laikotarpiais ledynais buvo padengti skirtingi sausumos plotai. Europoje toliausiai į pietus buvo nuslinkęs III apledėjimo (Riso – Dneprous) ledynas. Jis padengė Islandija, Anglija iki Londono. Toliau jo galinė morena ėjo per Olandija, priartėjo prie Saksonijos, Sudėtų kalnų šlaitų ir siekė Karpatus. Lenkijoje riba ėjo Krokuvos kryptimi. Ukrainoje išsiskiria labiausiai nutolusios dvi stambios plaštakos – pagal Dnieprą ir Doną. Toliau ledynas pasuka šiaurės – rytų kryptimi, pasiekia Permės apylinkes. Paskutinio (Virmo – Valdajaus )apledėjimo laikotarpiu ledynai padengė mažiausia plotą. Kvartero apledėjimų laikotarpiu ledynų centrai buvo Skandinavijos ir Kolos pusiasaliuose. Tai tvirtina R. Torvydo darbai. Lietuvos teritorijoje apledėjimas baigėsi prieš 16-18 tūkst. metų. Riso – Viurmo intarglacialas pagal mūsų respublikos mokslininkų duomenis truko 30-40 tūkst. metų.

Aukščiau amžinojo sniego ribos sniegas netirpsta. Čia sniego sniego iškrenta daugiau negu jo ištirpsta. Taip pat vėjas ir sniego lavinos suneša sniegą į užuovėjas ir įdubimus. Pastovi sniego riba esti labai žemai poliarinėse srityse (nuo keliasdešimt iki kelių šimtų metrų virš jūros lygio). Ekvatoriaus link riba kyla. Aukščiausia ji yra sausose tropinėse srityse. Ekvatorinėje srityje pastovi sniego riba šiek tiek nusileidžia, kadangi padidėja kritulių kiekis. Tose vietose kur dėl didelio susikaupusio sniego masės, jo slėgio, sublimacijos ir temperatūros poveikio vyksta sniego transformacija. Iš biraus sniego jis virsta firnu. Tai kristalinė balta sniego masė, turinti aiškius besiformuojančio ledo kristalus. Vėlesnė transformacija firną paverčia melsvos spalvos glečeriniu (ledynų) ledu. Firnui virstant ledynų ledu pamažu iš ledo masės pašalinamas oras ir didėja ledo tankis. Glečeriniam ledui susidaryti reikia labai daug sniego ir laiko. Iš 15m storio biraus sniego sluoksnio tesusidaro 1mm storio glečerinio ledo sluoksnis.

Firninę šaltą. Ledui formuojant dalyvauja iš paviršiaus įsisunkęs vanduo;

Glečerinę-firninę. Jose ledyno poros gausiai pripildytos vandens.

Skiriamos trys ledynų tipai: kontinentiniai( lygumų), kalnų ir tarpiniai ledynai. Lygumų ledynai dar skirstomi į ledynines dangas ir ledo kepures. Šie ledynai gali judėti visomis kryptimis, o kalnų ledynai – tik aiškiai apibrėžtais slėniais.

Jie dengia salas ar kontinentus. Šiems ledynams būdingos šios savybės: didelis ledo storis, jų storis gali siekti iki 4 km (Antarktidoje). Tuo tarpu kitur ledo storis mažesnis. Taip pat nėra iki ledyninio reljefo poveikio jų pasiskirstymui, ledynų mityba yra centrinėse ledyninių skydų dalyse, yra spindulinis ledo slinkimas į pakraščius, o skydinis ledyno paviršius išgaubtas. Ryškiausi kontinentiniai ledynai yra Grenlandijoje ir Antarktidoje.

  • Geografija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (4809 žodžiai)
  • Universitetas
  • Geografijos referatai
  • Microsoft Word 34 KB
  • Ledynai referatas
    10 - 3 balsai (-ų)
Ledynai referatas. (2016 m. Balandžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/ledynai-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:36