Leidyba pasaulyje


Lietuvių konspektas.

Spaudos priešistorė. Pirmosios spaustuvės ir spaudiniai. Leidybos modernėjimas.


„Žurnalistikos enciklopedijoje“ apibrėžiama, jog ‘leidyba’ turi sinonimišką ‘kultūros gamybos srities’ pavadinimą’. Leidyba „1) apimanti spaudos produkcijos paruošimą (nuo teminio plano sudarymo iki autoriaus originalo pateikimo leidyklai), redagavimą, gamybą ir spausdintų leidinių platinimą; 2) organizuojant leidyklų darbą, susijusi su leidybinės produkcijos (knygų, žurnalų, laikraščių, natų) rengimu, išleidimu ir platinimu“. Derėtų pastebėti, jog ‘leidyba’ nėra tas pats kas ‘leidimas’. Leidimas gali būti:

Knygų, laikraščių, žurnalų ir kt. spaudinių gamybos organizavimas.

Leidinio egzemplioriai, išspausdinti nuo vieno spaustuvinio rinkinio; kelis kartus kartojamo leidinio eilės numeris. Gali būti pakartotasis ir papildytasis leidimai. Pakartotasis – perspausdintas leidimas be pakeitimų arba su nedideliais pakeitimais, nurodant naują tiražą ir pakartojimo eilės numerį. Papildytasis – leidimas, kuriame pateikta naujos medžiagos, lyginant su ankstesniu leidimu.

Iš sąvokos ‘leidyba’ definicijos matyti, jog technologinis aspektas yra gana svarbus, nes kalbama apie spaudą. Spaudos atsiradimas siejamas su Johano Gutenbergo išrastomis spaudos staklėmis (masinio spausdinimo ištakos).

2. Spaustuvės, leidyklos, redakcijos ir kitų panašių org–jų produkcija“.

Žvelgiant iš XXI a. perspektyvos matyti, jog šiomis dienomis spauda apima ne vien tik teksto tiražavimą ir ne vien „spaudžiant ir elektromagnetiniam laukui veikiant purškimo būdu“ spausdinant. Ištobulinus spaudos technologijas (ofsetinė, skaitmetinė, plačiaformatė spauda), šis, 1997 m. „Žurnalistikos enciklopedijos“, apibrėžimas nėra tikslus.

Sąvokos ‘knyga’ sąlygiškumą aktualizuoja bibliotekininkystės ir knygotyros tyrinėtojas, kultūros istorikas Levas Vladimirovas. Mokslininko teigimu, „[r]ašto dokumentas dažniausiai pavadinamas pagal tą medžiagą, kurioje jis yra užrašomas“. Taip graikų kalboje knygos pavadinimas „byblos“ kilęs iš papiruso pavadinimo (šis vadinamas nuo finikiečių prekybos centro Biblo, iš kurio egiptietiškas papirusas buvo įvežamas į Graikiją). Lotynų kalboje knyga vadinta „liber“, kurio pirmykštė reikšmė buvusi lunkas, ant kurio rašyta. Kitas lotyniškas knygos pavadinimas – „kodeksas“ (codex arba caudex) – reiškė medžio trinką, vėliau – medžio lentelę rašymui. Germanų kalbose knygos pavadinimas „Buch“ (vok.) arba „book“ (angl.) siejamas su buko medžiu (iš jo senovės germanai gamino „knygas“)5 ir pan.

Leidyba pasaulyje. (2016 m. Kovo 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/leidyba-pasaulyje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 05:58