Leituvos Banko vaidmuo įvedant eurą Lietuvoje


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Euro įvedimo sąlygos. Lietuvos banko vaidmuo. Lietuvos atitikimo konvergencijos kriterijams duomenys. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas: apžvelgus euro įvedimo teisinius, teorinius aspektus, įvertinti Lietuvos banko vaidmenį įsivedant eurą Lietuvoje ir pateikti rezultatus apie banko pasirengimą.

Darbo uždaviniai:

Pateikti euro įvedimo teisinius, teorinius aspektus.

Ištraukos iš Mastrichto sutarties,kuriose rašoma apie euro įvedimą:

Apibendrinant galima teigti, jog norint šalyje įsivesti euro valiutą, šalis turi būti ES narė, kuri stodama į sąjungą pasirašė Mastrichto sutartį ir sutiko vykdyti visas sutartyje nurodytas sąlygas. Šalis, norėdama įsivesti eurą turi atitikti 5 Mastrichto kriterijus:

Apibendrinant galima teigti, jog įstojus Lietuvai į Europos sąjungą, Lietuvos bankas tapo ECB veiklos dalyviu. Lietuvos bankas yra pagrindė institucija Lietuvoje prižiūrinti, tvarkanti ir koordinuojanti euro įvedimą Lietuvoje. Bankas yra atsakingas už tris sritis euro įvedimo ir koordinavimo sistemoje, tai visuomenės informavimo darbo grupę, grynųjų pinigų darbo grupę ir taip pat už Lietuvos atitikties konvergencijoms kriterijams darbo grupę. Bankas turi vykdyti paskaičiavimus dėl rodiklių atitikimo konvergencijoje nurodytoms reikšmėms. Bankas bus ta institucija, kuri pasirašys dokumentus dėl grynųjų pinigų keitimo. Taip pat bankas privalo vykdyti pinigų emisiją, privalo imtis priemonių,jog prieš įsivedant eurą Lietuvoje, grynųjų pinigų kiekis apyvartoje sumažėtų. LB taip pat vykdys litų pakeitimo į eurus funkciją, gyventojams, kurie nespėjo pinigų pasikeisti per neatlygintino keitimo laikotarpį. Lietuvos bankas vykdys litų bankomatų išėmimo iš apyvartos ir jų pakeitimo į euro bankomatus funkciją. Taip pat Lietuvos Bankas privalo tinkamai ir racionaliai paskaičiuoti ir paskirstyti eurus tam, kad prireikus būtų galima aprūpinti jais bankų klientus. Lietuvos bankas iki išankstinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo suderins su bankais iš anksto paskirstomų eurų banknotų ir monetų poreikį, nominalų struktūrą, pristatymo terminus. Įvertinęs išduodamų eurų poreikį, Lietuvos bankas parengs išankstinio eurų banknotų ir monetų pateikimo bankams sąlygas ir pasirašys sutartis. Bankas pristatys naujas euro monetas ir banknotus Lietuvai.

Lietuvos prašymu 2013 m. birželio mėn. ECB ir EK parengtuose Pranešimuose apie konvergenciją buvo pristatyta Lietuvos pažanga vykdant įsipareigojimus dalyvauti ekonominėje ir pinigų sąjungoje ir buvo apskaičiuoti konvergencijos kriterijai [5].

1 Vidutinė metinė infliacija pagal SVKI 2013 m. balandžio mėn.2 Trijų šalių, kuriose kainos stabiliausios, vidutinės metinės infliacijos aritmetinis vidurkis, padidintas 1,5 procentinio punkto.3 Dvylikos mėnesių (2012 m. gegužės mėn.–2013 m. balandžio mėn.) aritmetinis vidurkis.4 Trijų šalių, kuriose kainos stabiliausios, ilgalaikių palūkanų normų aritmetinis vidurkis, padidintas dviem procentiniais punktais.5 2012 m. duomenys.6 Litais už 1 eurą.

Vidutinės metinės infliacijos dydis sutampa, ilgalaikės palūkanų normos dydis mažesnis 1,1 proc punkto nei reikalaujama konvergencijoje. Lietuvoje, valdžios sektoriaus deficito ir bendrojo vidaus produkto (trumpiau BVP) santykis 0,2 proc. punkto didesnis, nei numatyta konvergencijoje. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis Lietuvoje siekia 40,5 proc. punkto,o konvergencijoje reikalaujama 60 proc. Valiutos kursas atitinkamas konvergencijoje nurodytam valiutos kursui, 1 euro kaina siekia 3.4528 lito.

Vadovaujantis Sutartimi, konvergencijos kriterijų kontrolinius dydžius nustato EK ir ECB rengdami pranešimus apie konvergenciją, todėl visi apskaičiuoti konvergencijos kriterijų kontroliniai dydžiai yra apytiksliai. 2014 – ųjų sausio pirmąjai buvo paskaičiuota Lietuvos atitikimas konvergencijos sąlygoms [5].

Kainų stabilumo rodiklis Lietuvoje sausio 1 – ąjai dienai yra 1,0 proc., tai 0,6 proc. mažesnis nei nurodyta konvergencijoje. Valdžios sektoriaus deficitas nuo 2012 – 2013 m. sumažėjo 0,3 proc. Valiutos kursas stabilus, atitinka reikiamą. Teisinis suderinamumas – visiškas atitikimas. Ilgalaikių palūkanų normų rodiklis 1,6 proc. mažesnis nei derėtų.

Lietuvos bankas nuolat vertina Lietuvos rodiklių atitiktį ekonominės konvergencijos kriterijams: pagal naujausius duomenis vertinama dabartinė padėtis, o pagal Lietuvos banko ir kitas prognozes numatoma tolesnė rodiklių atitiktis (2014 m. pavasarį bei 2014 m. pabaigoje) [5].

2 Nors 2012 m. valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis buvo 3,2 proc., Lietuva įgyvendino EK reikalavimą panaikinti perviršinį deficitą, nes 3 proc. BVP dydžio kriterijaus ribos viršijimą visiškai galima paaiškinti grynosiomis Lietuvos sisteminės pensijų reformos sąnaudomis. EK 2013 m. gegužės 29 d. rekomendavo ES Tarybai nutraukti PDP Lietuvai. ES Taryba šiam siūlymui pritarė 2013 m. birželio 21 d.

Leituvos Banko vaidmuo įvedant eurą Lietuvoje. (2015 m. Balandžio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/leituvos-banko-vaidmuo-ivedant-eura-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:35