Leksikologija


Lietuvių konspektas.

Skiriamąją funkciją. Pasaka Leksinė morfema –. Darybinė morfema –. Leksema – pagrindinis. Logema – svarbiausias. Tikrovės dalykas. Natūralieji ženklai. Ilgametė žmonijos patirtis , pasaulio pažinimas , o ne specialus žmonių noras susitarti. Dirbtiniai ženklai. Materialūs dalykai. Žmonių susitarimą. Ženklinėje sistemoje. Tą patį turinį. Ne vienoda. Žodis yra minties abstraktaus dalyko ženklas , todėl jis priskiriamas prie simbolių. Ne tik. Raiška forma. Savo reikšme turiniu. Kalbos sistemą. Kalbėjimo veikla. Pirmą kartą. Antrą kartą. Savarankišką leksinę reikšmę. Atliekantis nominatyvinę funkc. Sememos statusą turi kiekvienos leksemos reikšmė. Reprezentacinė funkcija. Deiktinę funkciją. Jungtukai – jungimo funkcija. Modalinę funkciją. Modaliniams veiksmažodžiams. Išlieka visose žodžio formose. Kuriuo vienas žodis skiriasi nuo visų kitų žodžių. Remtis trikampiu. Žodžio reikšmės struktūra. Reikšmės platėjimas ir siaurėjimas. Šalutinė žodžio reikšmė. Dažnesnis ar net išimtinis to žodžio vartojimas tam tikroje kalbėjimo sferoje. Pavadinimą pakeisti vaizdingu. Loginis pavadinamų. Tam tikros grupės narių susitarimu. Nominacija – nekalbinių tikrovės faktų įvardijimas , pavadinimas. Pirminė nominacija tiesioginė. Dalyko virtimas kalbos faktu. Sukuriamas nepriklausomas. Antrinė nominacija netiesioginė. Sukuriamas ne naujas savarankiškas žodis , bet egizstuojančiam žodžiui suteikiama nauja reikšmė. Tą pačią raišką. Skirtingas reikšmes. Reikšmės yra labai tolimos. Dviejų rūšių. Fonetinės kalbos sistemos kitimas. Žodžių skolinimas. Skirtingai rašomi. Vienodai tariami. Panašią garsinę  struktūrą. Skirtingą reikšmę. Reikšmės požiūriu. Motyvuotieji frazeologizmai. Bendroji reikšmė. Su atskirų jų dėmenų reikšme. Pagal kilmę.


Morfema – mažiausias reikšminis kalbos struktūrinis elementas, turintis raišką ir turinį. (priešdėlis, priesaga, galūnė, šaknis), pvz., pasaka

Darybinė morfema – priesaga, priešdėlis, galūnė

Leksema – pagrindinis kalbos struktūrinis vienetas, turintis savarankišką leksinę reikšmę ir atliekantis nominatyvinę funkc. (kitaip – žodis)

Sintagmema – žodžių junginys - sakinio sandaros vienetas, kuris susideda bent iš dviejų savarankiškų žodžių formų, siejamų sintaksiniu ryšiu, pvz., jūra ošė

Logema – svarbiausias kalbos struktūrinis vienetas, atliekantis komunikacinę funkciją, savyje siejantis žodžius į tam tikrą prasmės visumą ir baigtinę intonaciją. (sakinys)

Ženklas – pojūčiais juntamas tikrovės dalykas, kuris signalizuoja kažką kita, kas egzistuoja dar be jo. Pvz., raudona šviesaforo lemputė signalzuoja, kad eiti ar važiuoti draudžiama.

Natūralieji ženklai – tai tokie ženklai, kurių virtimą ženklu lėmė ilgametė žmonijos patirtis, pasaulio pažinimas, o ne specialus žmonių noras susitarti. Pvz., šalta žiema nuspėjama, jei rudenį sliekai lenda giliai po žeme.

Dirbtiniai ženklai – tai materialūs dalykai, kurie ženklais tampa pagal išankstinį žmonių susitarimą. Pvz., ženklas „ + “ reiškia „sudėti“.

Skirtybės. Manoma, kad ženklas gali būti sukurtas tik žmonių susitarimu, todėl natūralieji ženklai iš tiesų nėra ženklai, o tik simptomai. Pvz., rūkstantys dūmai iš kamino reiškia, kad namie kūrenama krosnis, tačiau tai tik simptomas, o ne ženklas, nes tais dūmais nenorima ko nors specialiai pranešti.

Signalai – ženklai, kurie nustatomi tam tikros žmonių grupės susitarimu, pvz., iškelta ranka į viršų vienai grupei gali reikšti, kad reikia stovėti vietoje, o kitai – eiti pirmyn.

Žymiklis – ženklo forma, t.y., tai, kas ką nors žymi. Materialioji forma, jaučiama jutimo organais.

Žodžiai nuo kitų ženklų pirmiausia skiriasi tuo, kad jie yra ženklai ne tik savo raiška (forma), bet kartu ir savo reikšme (turiniu).

Žodžio, kaip ženklo, statusas yra dvejopas, nes jis yra „įženklinamas“ du kartus. Mat kalba nėra paprasta ženklų sistema. Kalba egzistuoja kaip kalbos sistema ir kalbėjimo veikla (kalbėjimas). Kalbos sistemą sudaro taisyklės ir abstraktūs elementai, kuriais remiantis galima kalbėti ir suprasti, kas rašoma ir sakoma; kalbėjimo veikla (kalbėjimas) – konkretus garsų ir jų pavaduojančių simbolių (raidžių, hieroglifų ir pan.) srautas ir juo perduodama konkreti informacija. Žodžiai reprezentacinę funkciją atlieka ir kalbos sistemoje, ir kalbėjime. Kalbos sistemoje žodis ženklo statusą įgyja pirmą kartą: jis pritaikomas apibendrinant daiktų, reiškinių ir pan. dalykų suvokimą. Kai žodis vartojamas konkrečioje kalbėjimo veikloje, jis reprezentacinę funkciją atlieka antrą kartą: sakytiniame ar rašytiniame tekste pavartojamas konkrečia savo forma ir reikšme.

Leksema - pagrindinis kalbos struktūrinis vienetas, turintis savarankišką leksinę reikšmę ir atliekantis nominatyvinę funkc. (kitaip – žodis)

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (2645 žodžiai)
  • Universitetas
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 31 KB
  • Leksikologija
    10 - 9 balsai (-ų)
Leksikologija. (2016 m. Birželio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/leksikologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:05