Lengvoji atletika egzaminas


Kūno kultūros konspektas. Lengvoji atletika egzaminas.


Greitumo ugdymas lengvaatlečių treniruotėse; priemonės ir metodai.

Ėjimas ir bėgimas-natūralūs žmogaus judėjimo būdai. Svarbiausi jų uždaviniai įveikti tam tikrą nuotolį per trumpiausią laiką. Ėjimas ir bėgimas-cikliniai pratimai. Žingsniai ir su jais susiję liemens ir rankų judesiai kartojami ta pačia tvarka. Jų ciklas-du žingsniai. Po dviejų žingsnių sportininkas kojų, rankų judesius kartoja. Dviejų žingsnių cikle koja būna atremties ir mosto (atraminė ir mojamoji koja) padėtyje.

Atremties padėtis: a)priekinė atremtis prasideda kai mojamoji koja paliečia pagrindą benro kūno masės centro (BKMC) priekyje ir tęsiasi iki vertikalios padėties; b)užpakalinis atsispyrimas, kai atraminė koja yra už BKMC. Šį fazė prasideda po vertikalios padėties ir tęsiasi, kol koja atsispirdama atsiplėšia nuo pagrindo.Mosto padėtis: a)užpakalinis žingsnis. Šį fazė prasideda, kai koja atsispyrusi atitrūksta nuo pagrindo, sulenkia per kelio sąnarį ir juda pirmyn iki vertikalės; b) priekinis žingsnis , kai mojamoji koja juda už vertikalės į priekį ir tęsiasi kol ji išsitiesdama paliečia pagrindą prieš BKMC. Po to dvigubo žingsnio ciklas kartojasi.Viena svarbiausių dviejų žingsnių ciklo fazių-atsispyrimas.Jo metu atraminė koja išsitiesdama per dubens, kelio ir čiurnos sąnarius, atispiria nuo pagrindo atitinkamai smailiu kampu pirmyn ir dėl to sportininkas juda reikiama kryptimi. Pagrindinis žmogaus judėjimo variklis yra raumenų jėga, ji turi sąveiką su išorės jėgomis.Svarbiausio iš jų yra: traukos (gravitacijos), atremties reakcijos, aplinkos aplinkos inercijos jėgos. Traukos jėga veikia žmogų vertikaliai žemyn, ji priešinasi. Kūno judėjimui aukštyn ir keičia jo kryptį. Pagr. jėga kūnui judant-atremties jėgos, kurios atsiranda žmogaus kūnui spaudžiant atramą.Tos jėgos-tai kūno spaudimo į pagrindą (žemę) atoveikis. Trigubai padidėjus atremties reakcijos jėgoms, palyginus su faktiniu sportininko svoriu (210-70 kg), susidaro vadinamoji startinė jėga, sąlygojanti kūno judėjimą priešinga kryptimi. Santykis tarp sportininko svorio ir atremties reakcijos dydžio turi būti kuo didesnis. Kuo mažiau sveria bėgikas ar ėjikas ir kuo galingiau atsispirdamas jis spaudžia žemę, tuo ankščiau ir toliau atremties reakcijos jėga jį stumia reikiama kryptimi (pirmyn ar aukštyn).

Aplinkos pasipriešinimas-vėjas einant ir bėgant turi nemažą įtaką ėjimo, ypač bėgimo, rezultatams. Bėgant pavėjui , oro srovė padeda sportininkui, todėl trumpu nuotolių bėgime varžybų taisyklės riboja leistiną vėjo greitį fiksuojant rekordus-m/sek

Trintis-teigiamas veiksnys. Pastačius koja ant pagrindo, pėda turi glaudžiai sukibti su žeme, tada pėda neslysta ir atremties reakcija galingesnė.

Inercijos jėgos teigimai veikia ėjiką ir bėgiką, kai jis juda tolygiu greičiu ir tiesiai. Pasiekti gerų rezultatų sportinių rezultatų galima tik tobula ėjimo ir bėgimo technika. Svarbiausi tobulos technikos rodikliai: a)efektyvumas, b) ekonomiškumas, c) paprastumas.

Ėjimo ir bėgimo efektyvumas priklauso nuo žingsnių ilgio ir dažnio, o tai susiję su atsispyrimo galingumu ir trukme. Atsisp. galingumas ir trukmė siejasi su raumenų jėga ir reakcijos greičiu. Technikos ekonomiškumas priklauso nuo raumenų darbo ir poilsio. Svarbus ekonomiškumo rodiklis-bendras kūno masės centras (BKMC) judėjimo tiesiaeigiškumo. Technikos paprastumas turi daug privalumų siekiant gerų rezultatų. Einant ar bėgant reikia vengti staigių judesių, kurie atrodo efektingai, bet be reikalo įtempia raumenis, verčia kūno masę judėti netolygiai.

Ėjimas-pagrindinis žmogaus judėjimo būdas. Visiems ėjimo būdams būdingas nuolatinis sąlytis su pagrindu. Ėjimas nuo bėgimo skiriasi tuo, kad bėgant nėra nuolatinio sąlyčio su žeme. Ėjimo greitis priklauso nuo žingsnių ilgio ir dažnio. Greičiau einant trumpėja dvigubos atremties laikas, o paspartinus ėjimą iki 200-210 žing/min, jis išnyksta-abi kojos vienu metu būna atitrūkusios nuo žemės-ėjimas tampa bėgimu.

Jėgos ugdymas lengvaatlečių treniruotėse; priemonės ir metodai.

Jėga-žmogaus gebėjimas įveikti pasipriešinimą ar priešintis raumenų pastangomis. Daugelio sporto šakų rezultatus lemia raumenų jėgos rodikliai. Jėgos didžiai priklauso nuo tokių užduočių charakteristikų: 1) pavienių kūno judėjimo greičio; 2) judesio krypties L.a. pratimuose jėgos ir greitumo derinys lemia sportinius pasekimus. Jėga ne tik papildo, bet ir lemia greitumo ypatybės ugdymą. Sportinėje treniruotėje pagrindinėmis jėgos priemonėmis laikomi jėgos pratimai. Priklausomai nuo rungties specifikos Ir jėgos išraiškos formų per varžybas jėgai ugdyti treniruotėje atliekami bendrojo lavinimo, specialieji parengiamieji ir varžybų pratimai.

Lengvoji atletika egzaminas. (2015 m. Gegužės 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/lengvoji-atletika-egzaminas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:54