Liaudies dainos referatas (2)


Lietuvių referatas. Lietuva – dainų šalis. Trumpa istorija. Apie dainų melodijas. Lietuvos kraštų dainos. Dzūkų dainos. Suvalkiečių dainos. Aukštaičių dainos. Žemaičių dainos. Mažosios lietuvos (prūsų lietuvių) dainos. Apie ką lietuviai dainavo. Lopšinės. Žaidinimai. Vaikų ir ganymo dainos. Žaidimai, rateliai ir šokiai. Dainos apie gamtą. Šeimos dainos. Darbo dainos. Jaunimo ir meilės dainos. Vestuvinės dainos. Vaišių ir humoristinės dainos. Kalendorinės dainos. Advento ir kalėdų dainos. Jievaro tiltas. Istorinės ir kovos už laisvę dainos. Visi bajorai į rygą joja. Našlaičių dainos. Raudos. Giesmės. Literatūra.


Be abejo, labiausiai visus stebina tai, kad sutartinių balsai derinami sekundos intervalais. Tik pagalvokite – visame pasaulyje žmonės dainuoja vienu balsu arba derina juos darniomis tercijomis, sekstomis, tik vienur kitur įterpia kvintą ar kvartą. Ir visai retai išgirsi disonansinį sekundos intervalą, nes jis, kaip įprasta sakyti, skamba nedarniai, o mažoji sekunda net ausį rėžia. Tuo tarpu aukštaičių sutartinėse balsai derinami tik jomis ir tik jose dainininkai randa tikrąjį grožį ir pasitenkinimą!

Ir dar. Įdomu, kad sutartinės labai gražiai siejasi su šiuolaikine profesionaliąja muzika, kuriai taip pat būdinga disonansinė sekundinė harmonija, polifoninis balsų vedimas bei sinkopuoti ritmai. Visa tai daugelį dabartinių pasaulio muzikologų net stebina.

Dvejinės – dviejų dainininkų (arba dviejų grupių) atliekamos sutartinės, kai tuo pačiu metu vienas dainininkas dainuoja vienu, o antras – kitu balsu.

Tačiau būta ir kitokių dainavimo variantų. Pavyzdžiui, vienoje gražiausių sutartinių ,,Sodauto, sodi bitela“ pagrindinę partiją dainuoja antrasis dainininkas, o pirmasis ir trečiasis pakaitomis dainuoja priedainį, tačiau kiekvienas skirtingą.

Trumpai aptarę atskirų Lietuvos kraštų būdingiausius bruožus, turime neužmiršti, kad jau nuo XX amžiaus pradžios, o ypač per paskutinius dešimtemčius, ištobulėjo radijas, televizija, įrašų technika, taip pat iš esmės pasikeitė susisiekimo galimybės, todėl gražiausios kiekvieno krašto dainos greitai ėmė plisti po visą Lietuvą, o drauge ir vienodėt. Daugelio daunų kilmę dabar net sunku nustatyti, ypač kai jos dainuojamos bendrine kalba.

Ir nieko nepadarysi. Tarkim, žemaičiui patinka dzūkiška daina, o kaip ją dainuoti? Dzūkiškai žemaitis nemoka (o jeigu ir pamėgintų, negražiai šią tarmę iškraipytų, nepagarbiai su ja pasielgtų), o žemaitiškai dainuoti visai nederėtų, tad ją ir dainuoja bendrine kalba

Vaikai šiek tiek ūgtelėję sukurdavo ir labai gražių melodijų. Beveik visiems tekdavo ganyti gyvulius, todėl šio žanro dainų daugiausia sukurta. Ypač daug dainų yra apie karvutes. Dainuodami piemenėliai karves gindavo į laukus, dainomis ramindavo melžiamas, ragindavo ėsti, varydavo gulti. Vien tik populiarios dainos ,,Ėsk, karvute‘‘ galima rasti dešimtis žodžių ir melodijos variantų. Visoms joms būdingas žodelis ,,ralio‘‘

Vaikai, ganydami bandą ar žaisdami, o jaunimas šiaip sau vakarais susirinkdavo ir dainuodavo, pasakodavo šmaikščias istorijas, nutikimus, eidavo ratelius, šokdavo įvairiausius šokius. Daugumai patikdavo ,,Jurgelis‘‘, ,,Žilvitis‘‘, ,,Aguonėlė‘‘, ,,Šeimynėlė‘‘, ,,Krvelėlis‘‘, ,,Šiaudų batas‘‘, ,,Kalvelis‘‘, ,,Žvirblis‘‘, ,,Mlūnėlis‘‘, ,,Obelėlė‘‘, ,,Klumpakojis‘‘, ,,Trepsiukas‘‘, ,,Noriu miego‘‘, ,,Pjoviau šieną‘‘, ,,Našliukas‘‘. Stenkdavosi to paties žaidimo, ratelio ar šokio nepakartoti per visą sueigą. Tad kol visus, kuriuos moka, iššokdavo, kol išmokdavo kokį naują, - žiūrėk, jau laikas namolio...

Per pačias vestuves priklausomai nuo apeiginių dainuodavo įvairiausias dainas – lyrines, jausmingas ir linksmas, humoristines. Pastarosios dažniausiai dainuojamos antąją vestuvių dieną, tada vestuvininkai smagiai pasišaipo iš stotų, pabrolių, pamergių, o ypač iš piršlio.

Gaila, kalendorinių dainų, ypač apie pavasario ir rudens darbus bei šventes, yra išlikę nedaug. Dabar, atgaivindami šias senas liaudies tradicijas, greta kalendorinių dainuojame ir kitokias tą nuotaiką atitinkančias dainas. Kita vertus, daugelio kalendorinių švenčių apeigos yra panašios, glaudžiai susijusios su kasdieninio gyvenimo papročiais, buitimi, darbu, todėl per jas skambėdavo ir nemažai tų pačių dainų. Dažniausiai per šventes vykdavo jungtuvės, - tada ištisai skambėdavo vestuvinės dainos.

  • Lietuvių kalba Referatai
  • 2015 m.
  • 22 puslapiai (5625 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių referatai
  • Microsoft Word 46 KB
  • Liaudies dainos referatas (2)
    10 - 4 balsai (-ų)
Liaudies dainos referatas (2). (2015 m. Sausio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/liaudies-dainos-referatas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:54