Liaudies žmogus lietuvių prozoje Pagal Vaižganto „Dėdes ir dėdienes“.


Lietuvių esė.

Liaudies žmogus lietuvių prozoje. Pagal Vaižganto „Dėdes ir dėdienes“.


Lietuvių prozoje dažnai sutinkamas paprastas liaudies žmogus,
kūrybingas, meninės prigimties. Liaudies kultūros žmones sutinka
me ir M. Valančiaus „Palangos Juzėje“, ir A. Vienuolio apsakymuose, ir V. Krėvės novelių rinkinyje „Šiaudinėj pastogėj“, ir, žinoma,
kitų rašytojų prozoje. Ypač gražiai kūrybingas liaudies žmogus nu-
pieštas Vaižganto kūryboje. Kiekvienas žmogus, anot Vaižganto, turi kūrybos kibirkštėlę, gautą iš savo kūrėjo. Tad kūrybiškumas — prigimtinė žmogaus savybė, „paveldėta“ iš Adomo ir Ievos. Tą kūrybiškumą Vaižgantas vadina „deimančiuku“. Ir tų „deimančiukų“ gausu
visoje J. Tumo-Vaižganto prozoje: gausiuose apsakymuose, romane
„Pragiedruliai“ ir, žinoma, garsioje apysakoje „Dėdės ir dėdienės“. Vaižganto žmonės — gamtos vaikai, gyvenantys pagal natūralų
jos ritmą. Iš savo pilkos kasdienybės išėję į gamtą, jie patirdavo 
džiaugsmą, ramybę, grožį ir vitalinę jėgą.

  • Lietuvių kalba Esė
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 1 puslapis (645 žodžiai)
  • Lietuvių esė
  • Microsoft Word 180 KB
  • Liaudies žmogus lietuvių prozoje Pagal Vaižganto „Dėdes ir dėdienes“.
    10 - 5 balsai (-ų)
Liaudies žmogus lietuvių prozoje Pagal Vaižganto „Dėdes ir dėdienes“.. (2016 m. Balandžio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/liaudies-zmogus-lietuviu-prozoje-pagal-vaizganto-dedes-ir-dedienes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:10