Liberalizmas referatas (2)


Politologijos referatas.

Įvadas. Liberalizmo raida ir tipai. Klasikinis liberalizmas. Liberali valstybė. Šiuolaikinis liberalizmas. Liberalizmas politikoje. Liberalizmo tezės. Lietuviškasis liberalizmas. Liberalizmas pagal j. gray. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas – supažindinti su sąvoka liberalizmas, apžvelgti jo raidos etapus, palyginti kaip jis atskleidžiamas įvairiose terpėse: valstybėje, politikoje, ir kaip žvelgiama į jį Lietuvoje. Savo tikslui pasiekti išsikėliau šiuos uždavinius:

Išdėstyti liberalizmo tipus ir raidos etapus;

Susipažinti ir įsigilinti į klasikinį bei šiuolaikinį liberalizmą;

Atskleisti, kaip liberalizmas įsilieja į politiką, valstybės raidą, ir į pačią Lietuvą;

Glaustai supažindinti su J. Gray liberalizmo aiškinimu.

Liberalizmo teorijos autorius yra laikomas Adamas Smitas (Adam Smith 1723 – 1790). Svarbiausiais veikalas - ,, Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrimas‘‘ 1776m. Šiame veikale A. Smitas suformulavo: laisvosios rinkos dėsnį, liberalizmo teoriją, nacionalinės ekonomikos teoriją. A. Smito pažiūroms įtaką darė: kiti švietėjai ir jų idėjos, pramonės revoliucija, kapitalizmo raida.

Liberalizmas, kad ir kaip jis būtų beaiškinamas, ,,subyra‘‘ bent į tris sroves – radikaliąją (artimą anarchizmui), vidutiniąją (artimą klasikiniam) bei praktinę, dar vadinamą pragmatine, realiai esančią netoli konservatyvių pažiūrų ar bent artėjančią prie pastarųjų. Šis ,,liberalizmų‘‘ skirstymas apima tos pačios ideologijos atskiras, nelabai lengvai skiriamas, kryptis. Skirtumai viduje yra visuotiniai, jie kyla kiekvienoje liberalioje partijoje, jeig ji išauga ir patenka į valdžią. Bene geriausiai tai iliustruoja požiūris į valstybę bei jos funkcijas. Pradiniu teoriniu valstybės sampratos pavyzdžiu ggali būti Montesquieu valdžių pasidalijimo principas į įstatymus leidžiančią, vykdomąją ir kontroliuojančią. Vieni leidžia įstatymus. Kiti juos vykdo. Treti privalo prižiūrėti jų įgyvendinimo taisyklingumą bei nurodyti taisyklių ( įstatymų) stoką.

Tiesa, paskutiniąją funkciją šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau daro nepriklausoma žiniasklaida, ką aštuonioliktame amžiuje vargu ar buvo galima numatyti.

Tarkime, kad klasikinis liberalizmas atsirado XVII-XVIII a. Vakarų Europoje – kur lobstantys miesteliai ėmė maištauti prieš esamą tvarką ir jos principus. Liberalizmo idėjų atsiradimą sąlygojo būtinybė pateisinti šį maištą ir ideologiškai apiblrėžti naujas antifeodalines visuomenės jėgas. Tuo tarpu keliose šalyse miestiečiai įgijo galimybių kelti, realizuoti liberalizmo idėjas. Pirmiausia Didžiojoje Britanijoje, JAV ir Prancūzijoje. Jose susifomavo pirmoji, mūsų požiūriu, klasikinė liberalizmo atmaina. Kaip jau ir minėjau tarp daugelio mąstytojų, kūrusių šią pirminę liberalizmo sampratą, buvo Džonas Lokas( John Locke) ir Benžamenas Konstantas (Beniamin Constant).

Klasikinis liberalizmo pamatas buvo individualistinė ir racionalistinė savo likimo kūrėjo, žmogaus, pažįstančio savo poreikius ir svarbesnio už visuomenę, valstybę bei valdžią, samprata. Liberalų svarbiausia vertybė – žmogus ir jo laisvė bei jo laisvė laisvai veikti ir dalyvauti viešame gyvenime. Teigta jog kiekvienas individas turi teisę sąmoningai dalyvauti ir veikti savo gyvenimo srityje. Viena iš stipriausių laisvių traktuojama kaip teisė įgyti nuosavybę. Pabrėžkime, kad teisė įgyti nuosavybę ir palikti ją pavelėtojams, o ne teisė turėti nuosavybę.

Liberalų išsakyta nuomone, laisvų žmonių aktyvumas, daro pasaulį geresnį.Jų nuomone žmogus įgauna daugiau žinių, daugiau išmano ir sugeba daugiau turėti. Žmonių pastangos ir siekiai kaupiasi, klaidos ir pralaimėjimai turtina ir suteikia daugiau išminties žmogui. Liberalų nuomonė buvo tokia, kad žmonija siekia vis geresnės ir tvirtesnės egzistencijos, tad pažanga buvo įvardijama kaip neatsiejamas faktas.

Prieję šias išvadas, klasikiniai liberalai buvo šventai įsitikinę, kad rado receptą, kaip padaryti laimingą beveik visą žmoniją, išskyrus visiškai nepasiduodančius individus liberalų idėjoms. Tikrovė pasirodė esanti kur kas kitokia. Nei ten, kur liberalai atėjo į valdžią, nei ten kur jie turėjo galimybių dalyvauti valdyme, reikalai nesiklostė taip paprastai, kaip jie tikėjosi. Nors reikalai klostėsi ne taip kaip tikėjosi liberalai, tačiau laikui bėgant, JAV atsiranda liberalioji demokratija. Idėjų ir teisės sferoje tai įvyko Pilietinio karo pabaigoje, kai buvo panaikinta vergija. Liberaldemokratinių idėjų triumfavimo Europos žemyne teko laukti ilgiau, net iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos.

  • Politologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (4165 žodžiai)
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 28 KB
  • Liberalizmas referatas (2)
    10 - 2 balsai (-ų)
Liberalizmas referatas (2). (2016 m. Gegužės 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/liberalizmas-referatas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:29