Liberalizmo sampratos: F. A. Ton Hayek ir J. Rawls


Politologijos referatas. Įvadas. Liberalizmo ištakos ir raida. A. fon hayek liberalizmo samprata. J. rawls liberalizmo samprata. Išvados. Literatūra.


Tad darbo tikslas - apibūdinti F. A. fon Hajeko ir J. Rawlso liberalizmo suvokimus.

Darbo uždaviniai:

1) aptarti liberalizmo ištakas ir raidą;

2) aprašyti F. A. Hajeko liberalizmo sampratą;

3) aprašyti J. Rawlso liberalizmo sampratą.

Iš pat pradžių liberalizmas plėtojosi dvejomis kryptimis. Tai politinis ir ekonominis liberalizmas, kuriuos kūrė daugelis. Paminėtini jos neabejotini pagrindiniai klasikai, daugiausia prisidėję prie politinio liberalizmo kaip politinės doktrinos kūrimo. Tai J. Lokas, J. Bentamas, C. L. Monteskje ir J. S. Millis. Tuo tarpu liberalizmo ekonominės koncepcijos pagrindus padėjo anglų ekonomistas A. Smitas. Liberalizmo ideologija nestovėjo vietoje, o vystėsi ir šiandieną galime pastebėti keletą jo variacijų – tai konservatyvusis liberalizmas, arba neoliberalizmas, demokratinis liberalizmas, libertarizmas ir socialliberalizmas. Neoliberalizmo ideologijai formuotis turėjo įtakos F. A. Hajeko, o demokratinio liberalizmo ideologijai – J. Rawlso darbai [4; p. 82].

Taigi apibendrinant liberalizmo ištakas ir raidą, galima pasakyti, kad kuriantis liberalizmo ideologijai, jos šūkiai buvo politinio savarankiškumo siekiančios buržuazijos manifestas; liberalizmas visada pajėgdavo susidoroti su epochų aktualijomis, kurdamas naujas, atitinkančias situaciją idėjas ir argumentus; liberalizmo idėjos dažnai įkvėpdavo arba performuodavo kitas ideologines sistemas, suteikdamos joms naują “liberalesnį” pavidalą. Nesėkmės, ištikusios Vakarų liberalus, nesustabdė liberalizmo idėjų raidos.

Liberalizmas politikoje ir teorijoje atgimė po Antrojo pasaulinio karo. Teoriniu XX a. liberalų vadovu buvo F. A. Hajekas, išleidęs knygą „Kelias į vergovę“, kurioje gan tiesmukai buvo skelbiama, kad nacizmo šaknys glūdi socializmo teorijoje ir praktikoje. Hajekas įspėjo, kad Vakarų šalys, vykdydamos socialistinę politiką, laikui bėgant susilauks totalitarinės nemezės. Kad taip nenutiktų, reikalinga, jog socialistiniai idealai būtų atmesti ir būtų sugrįžta į apleistą klasikinio liberalizmo kelią [1; p. 46].

Kokie yra esminiai tikrojo individualizmo bruožai? Visų pirma reikia pabrėžti, jog tai yra visuomenės teorija – mėginimas suprasti jėgas, kurios lemia socialinį žmogaus gyvenimą, ir tik išvestiniu būdu tai yra tam tikrų politinių maksimų visuma, grindžiama šiuo požiūriu į visuomenę. Individualizmo pagrindinė idėja yra ta, kad nėra kito būdo suprasti socialinius reiškinius, kaip tik mėginti suprasti individų veiksmus, skirtus kitiems žmonėms, bei numatomą jų elgesį. Ši tezė pirmiausia yra nukreipta prieš kolektyvistines visuomenės teorijas, kurios vaizduojasi galinčios tiesiogiai suvokti tokias socialines visumas, kaip visuomenė. Antrasis individualistinės analizės žingsnis yra nukreiptas prieš racionalistinį pseudoindividualizmą, kuris praktiškai taip pat veda į kolektyvizmą. Tai yra tezė, kad analizuodami jungtinius individualių veiksmų padarinius, suvokiame, jog dauguma institucijų, nuo kurių priklauso žmogiškosios veiklos sėkmė, atsiranda ir funkcionuoja be kokio nors planuojančio ir diriguojančio proto [2; p. 14].

Liberalo požiūris į visuomenę yra tarytum sodininko, kuris prižiūri augalą ir kuris, norėdamas sukurti palankiausias sąlygas jam augti, turi žinoti kiek galima daugiau apie jo sandarą ir veikimo būdą. Tačiau liberalizmas pradėtas laikyti „negatyvia“ doktrina, nes atskiriems individams jis galėjo pasiūlyti ne ką daugiau negu dalyvavimą bendroje pažangoje – pažangoje, kuri vis labiau pradėta laikyti kažkuo savaime suprantama ir kuri jau nebebuvo pripažįstama kaip laisvės politikos rezultatas. Galima net sakyti, kad pati liberalizmo sėkmė tapo jo nuosmukio priežastimi. Vis didėjantis nepakantumas lėtai liberalios politikos pažangai, teisėtas susierzinimas dėl tų, kurie vartojo liberalizmo frazeologiją gindami antivisuomenines privilegijas, taip pat beribis garbės troškimas, tariamai pateisinamas jau pasiektais materialiais laimėjimais, atvedė prie to, kad į amžiaus pabaigą tikėjimas pagrindiniais liberalizmo teiginiais vis labiau ir labiau silpo [3; p. 42-45].

  • Politologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2865 žodžiai)
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 22 KB
  • Liberalizmo sampratos: F. A. Ton Hayek ir J. Rawls
    10 - 8 balsai (-ų)
Liberalizmo sampratos: F. A. Ton Hayek ir J. Rawls. (2015 m. Gruodžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/liberalizmo-sampratos-f-a-ton-hayek-ir-j-rawls.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 13:47