Lietuva ateityje 2030 projektas


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Literatūros pažvalga. Šalies vystymosi vertinimo ypatumai. Emigracijos įtaka šalies ekonomikai ir vystymuisi. Ilgalaikė šalies vystymosi strategija “Lietuva 2030” (projektas). „Lietuva 2030“ vizija. Strategijos rengimas ir įgyvendinimas. Sumanios visuomenės esminės pokyčių iniciatyvos. Sumanios ekonomikos esminės pokyčių iniciatyvos. Sumanaus valdymo esminės pokyčių iniciatyvos. Lietuvos pažanga 2009/2014 metais. Išvados. Pasiūlymai. Literatūra. Priedai.


Pasirinktai temai „Ilgalaikė šalies vystymosi strategija „Lietuva 2030“ (projektas)“ nagrinėjau 12 straipsnių. Straipsniai išleisti 2008-2014 metų laikotarpyje.

Remigijaus Čiegio ir Jolitos Ramanauskienės straipsnyje „Integruotas darnaus vystymosi vertinimas: Lietuvos atvejis“ analizuojamos galimybės, kaip atskleisti darnaus vystymosi vertinimą, bei bandoma atsakyti į klausimą, kokie yra Lietuvos darnaus vystymosi vertinimo dėsningumai. Straipsnyje bandoma įvertinti Lietuvos vystymąsi darnumo aspektu. Kitaip tariant šiame straipsnyje yra teoriškai aptariami darnaus vystymosi vertinimo modeliai ir metodai, pateikiama integruoto darnaus vystymosi indekso skaičiavimo metodologija ir yra apskaičiuojamas Lietuvos integruoto darnaus vystymosi indeksas 2000-2009 m., kuris apėmė ekonominius, ekologinius ir socialinius vystymosi aspektus. Straipsnyje taikomi metodai: mokslinės literatūros analizė (siekiant apibrėžti darnaus vystymosi vertinimo metodus), statistikos analizės metodas (siekiant įvertinti Lietuvos vystymąsi darnumo aspektu).

Gauti rezultatai :šalies darnaus vystymosi strategijos įvertinimui turėtų būti naudojami indikatoriai. Lietuvoje darnaus vystymosi rodiklių sisteminei analizei skiriama nedaug dėmesio, todėl susiduriama su problema, kaip kiekybiškai apibrėžti šalies darnaus vystymosi prioritetus bei įvertinti jų kitimą ir perspektyvas. Lietuvos darnaus vystymosi pokyčiams įvertinti pasirinko integruoto darnaus vystymosi indekso skaičiavimo metodiką. Atskirų aspektų atžvilgiu šalies vystymasis nebuvo tolygus ir darnus, nepaisant to, kad integruotas darnaus vystymosi indeksas IDV beveik visą 2000–2009 m. laikotarpį didėjo gan sparčiai. Tokį jo augimą didžiąją dalimi nulėmė spartesni teigiami ekonominiai ir aplinkos būklės pokyčiai šalyje.

Remigijaus Čiegio ir Ramunės Zeleniūtės straipsnyje „Ekonomikos plėtra darnaus vystymosi aspektu“ siekiama apibendrinti ekonomikos darnaus vystymosi procesą bei pateikti jo vertinimo galimybes. Čia atskleidžiama darnaus vystymosi sampratos įvairovė, aptariami pagrindiniai tikslai ir apibūdinamas darnusis ekonomikos vystymasis. Taip pat pateikiamos darnaus vystymosi vertinimo galimybės bei problemos ir aptariamos darnųjį vystymąsi skatinančios priemonės. Straipsnyje naudojami tyrimo metodai: sisteminės mokslinės literatūros analizė, bendrosios ir loginės analizės, lyginimo ir apibendrinimo bei abstrakcijos metodai.

Išanalizavę mokslinę literatūra autoriai pripažįsta, kad pagrindinę darnaus vystymosi mintį išreiškia klasikiniu tapęs Brutland Komisijos apibrėžimas: „tai vystymasis, kuris tenkina šiuolaikinio žmogaus poreikius, išsaugodamas galimybes būsimoms kartoms tenkinti savuosius“. Autoriai pripažįsta, kad „darnumo negalima pasiekti vieną kartą ir visiems laikams. Kiekviena visuomenė bus darni savaip, bet nė viena iš jų negarantuos absoliutaus darnumo“. Gauti rezultatai, kad darnaus ekonomikos vystymosi pagrindinis tikslas – rasti optimalų lygį tarp trijų sistemų sąveikos – biologinės ir gamtinių išteklių sistemos ir ekonominės bei socialinės sistemos. Darnus ekonomikos vystymasis apima pagrindinių ūkio šakų – transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, turizmo – darnų vystymąsi.

Autoriai pateikia išvadą, kad atskirų darnių sričių egzistavimas nedarniame pasaulyje ilgame laikotarpyje yra neįmanomas, nes pasaulinės grėsmės darniam vystymuisi yra tarpusavyje susijusios. ES dažnai vadinama darnaus vystymosi lydere, nes šioje srityje padarė didesnę pažangą nei bet kuris kitas pasaulio regionas. ES aplinkos politika yra linkusi tapti etalonu visoms šalims dėl to, kad jų teisinės sistemos, įskaitant gamtos išteklių ir aplinkos apsaugą, yra harmonizuojamos su ES teisine sistema. Lietuva neturėjo tokių palankių sąlygų lyginant su Vakarų šalimis vienu svarbiu atžvilgiu –aplinkosaugos pakilimas vyko ekonomikos augimo metu, tuo tarpu pereinamojo laikotarpio šalys, pradėdamos įgyvendinti pirmas aplinkos pertvarkymo programas, susidūrė su sunkiu ekonomikos nuosmukiu.

Gauti rezultatai atskleidžia, kiek daugiakriterinio metodo parinkimas bei jo taikymo būdas lemia atskiros šalies vertinimą, kaip kinta šalių išsirikiavimas pagal išsivystymą, atsižvelgiant į kompleksinio vertinimo techniką. Taikant visus daugiakriterinius metodus, nepaisant skirtingų integruotų rodiklių reikšmių skirtumų, gaunama, kad Estija pagal išsivystymą lenkia tiek senąsias, tiek prasiplėtusias Europos Sąjungos šalis. Skaičiavimai parodė, kad Lietuvos pažanga pagal tirti naudotus rodiklius tiriamu laiko periodu buvo lėčiausia.

Lietuva ateityje 2030 projektas. (2016 m. Kovo 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuva-ateityje-2030-projektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 04:06