Lietuva aukštųjų technologijų lyderė


Lietuva - aukštųjų technologijų lyderė. Aukštosios technologijos referatas. Lietuva tecnologiju lydere. Gnt lietuva referatas.

Vadybos referatas. Prof. Vytauto Ostaševičiaus, Kauno technologijos universiteto prorektoriaus, prnešimo ištraukos. Prof. Ostaševičiaus apžvalgos ištraukos apie Lietuvos mokslo perspektyvas Europos sąjungos struktūroje. Lietuva - aukštųjų technologijų lyderė. Fundamentalios plėtros scenarijus. Svarbiausios varomosios jėgos ir veiksniai, kurie lems efektyvią Lietuvos valstybės raidą 2007-2027 m. Geopolitiniai veiksniai. Ekonominė ir technologinė plėtra. Infliacijos kontroliavimas. Mokslas visuomenėje. Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (mtep) sistemos apžvalga. Aukštosios technologijos: būti ar nebūti? Alternatyvi energetika Lietuvoje. Volstritas ir Lietuvos mokslininkai. Raudondvario gimnazijoje išrastas bioplastikas. Genų loterija. Be pralaimėjimų?


Pagal studijų pasirinkimą, septynių Lietuvos universitetų konsorciume, 54% pasirenka sociologinius mokslus, 11% humanitarinius, 16% technologinius, ir 19% kitas mokslines disciplinas. Studentų procentas pasirenkantis technologines studijas nuolatinai mažėja. Todėl reikia susimąstyti apie švietimo reformas, kur gimnazistai per anksti verčiami pasirinkti specializaciją. Būtina taip pat suprasti, kad ateityje Lietuvai reikės aukštos kvalifikacijos specialistų, nes paprastos gamybos laikotarpis jau baigiasi ir bendras darbuotojų poreikis gamyboje bus daug mažesnis.

Pagal užsienio ekspertų įvertinimą, mokslo reformos pažanga Lietuvoje vyksta labai lėtai. Europoje, Lietuva pralenkia tiktai rusiją, gudiją ir ukrainą. Tie patys ekspertai pastebėjo, jog moksliniai tyrimai Lietuvoje dažnai neturi įtakos svarbių technologijų kūrimui. Po 1990 metų buvo susidariusi nuomonė, kad viską reikia sugriauti, technologijas gausime ir galėsime iš karto žengti į modernų pasaulį. Bet pasirodė, kad niekas nieko neduoda. Pamatėme, kad reikia dalyvauti projektuose, patiems kurti, planuoti ir pradėti gamybą. Tam dabar ieškome gerų modelių, geros patirties užsienyje. Bandome sukurti struktūras prie vyriausybės, kurios šiuos tikslus paremtų ir padėtų juos įgyvendinti.

Mokslo ir studijų finansavimas iš vyriausybės yra per mažas. Jeigu europos bendruomenės standartas yra. 5% bvp, tai Lietuvoje jis nesiekia net 1%. Jis yra vienas iš paskutiniųjų europoje, pralenkiantis tiktai kiprą ir lenkiją. Pagal gaunamą paramą Lietuvos biudžetas šiuo metu suteikia Lietuvos universitetams tik. 9% reikalingų išlaidų. 6% universitetai užsidirba iš savęs. Kitus gauna iš kitų šaltinių. Tačiau pramonės parama,dėl aiškių priežasčių, yra labai maža.

Kauno technologijos universitetas, kaip vienas iš svariausių ir pažangiausių technologijos universtetų baltijos valstybėse, su virš 17 tūkst. Studentų, suteikia galimybę plačiam bendradarbiavimui su užsieniu. Universitete galima siekti mokslinio bakalauro laipsnio rusų, vokiečių, anglų bei prancūzų kalbomis. Šiuo universitetas bando pritraukti studentus aukšto paruošiamo lygio studijoms iš užsienio, ypatingai Lietuvių kilmės. Pvz. Atvyksta is sibiro rusakalbiai su Lietuviškomis pavardėmis. Su laiku jie pramoksta Lietuvių kalbą, ir tampa jos piliečiais. Bet į universitetą atranda kelią jau studentai ir iš įvairių pasaulio kraštų, kaip pvz. Iš italijos, pietų amerikos ir arabų kraštų. Atvykstantiems Lietuvių kilmės studentams, mokslo išlaidos yra apmokamos.

Prof.

  • Vadyba Referatai
  • 2010 m.
  • 25 puslapiai (9518 žodžių)
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 57 KB
  • Lietuva aukštųjų technologijų lyderė
    8 - 3 balsai (-ų)
Lietuva aukštųjų technologijų lyderė. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuva-aukstuju-technologiju-lydere.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 23:27