Lietuva carų valdžioje


Istorijos konspektas.

Letuva carų valdžioje. Rusijos valdžia , numalšinusi 1830 1831. sukilimą , ėmėsi „ lenkų pradų naikinimo politikos ”. „ Rusų pradų atkūrimo politika “. Programoje buvo numatyta. Lietuvos tautinio atgimimo užuomazgos Vilniaus universitete. 1832. gegužės. 1830 1831. sukilimas. Sukilimo priežastys. Baudžiavos panaikinimo reforma. Reformos reikšmė. 11863 1864. Sukilimas. Sukilimo priežastys Vidiniai veiksniai. Išoriniai veiksniai. Pralaimėjimo priežastys. Sukilimo padariniai. Zigmas Sierakauskas. Kostas Kalinauskas. Antanas Mackevičius. Jurgis Bielinis 1846. Lietuvių moderniosios tautos formavimosi aplinkybės. „ Aušros “ 1883. . ,. , „ Tėvynės sargo “, Jono Basanavičiaus , Vinco Kudirkos ir Juozo Tumo Vaižganto nuopelnai tautiniam sąjūdžiui. „ Aušra “ 1883. „ Varpas “ 1889. „ Tėvynės sargas “ 1896m. Jonas Basanavičius 1851. - 1927. Kudirka 1858. - 1888m. Juozas Tumas Vaižgantas 1869. - 1933. 1896. buvo įsteigta Lietuvos socialdemokratų partija LSDP. Svarbiausiu tikslu. 1902. varpininkų suvažiavime įkurta Lietuvių demokratų partija. Žymiausi jos veikėjai. 1905. įkurta Lietuvos krikščionių demokratų partija. Žymiausi veikėjai. 1910. atsirado ateitininkų sąjūdis. 1905. sausio 9d. Didysis Vilniaus Seimas. Suvažiavimo nutarimai. Vilniaus seimo 1905. reikšmė.


galėjo būti tik rusai;• Uždarytas Vilniaus universitetas (1832 m.), likviduota Vilniaus švietimo apygarda;• Panaikintas III LDK Statutas (1840 m.), įvesti Rusijos įstatymai ir teismai;• Buvusios LDK žemės imtos vadinti Šiaurės Vakarų kraštu;• Lenkijos karalystė neteko autonomijos, panaikintas seimas, konstitucija, kariuomenė;

„Rusų pradų atkūrimo politika“ – tai 1864 m. Rusijos caro Aleksandro II patvirtinta Šiaurės vakarų krašto, t. y. Lietuvos, surusinimo programa, kuri rėmėsi nuostata, kad Lietuva yra „nuo amžių rusų žemė“.Programoje buvo numatyta:• surusinti mokyklas;• šalinti lenkų kalbą ir kultūrą iš krašto viešojo gyvenimo pakeičiant ją rusų kalba;• varžyti Katalikų Bažnyčios veiklą;• diskriminuoti katalikus ir proteguoti stačiatikybę;• skatinti rusų dvarininkų ir valstiečių kūrimąsi Lietuvoje;• uždrausti lietuviškų knygų lotyniška abėcėle spausdinimą Lietuvoje;

1918 m. vasario 16d. pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą;

1920 m. persikėlė į Kauną ir ėmė leisti „Viltininkų“ laikraštį;

1896 m. buvo įsteigta Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Tai buvo pirmoji politinė partija Lietuvoje. Steigėjai: Andrius Domaševičius ir Alfonsas Moravskis. Svarbiausiu tikslu socialdemokratai laikė socialistinės santvarkos įvedimą, pasisakė už federacinę Lenkijos valstybę, kurią sudarytų Lietuva, Lenkija, Latvija, Gudija ir Ukraina. 1896 m. pasirodė ir pirmasis LSDP laikraštis „Robotnik Litewski“. Gydytojo varpininko K. Griniaus iniciatyva jis buvo išverstas ir 1896 m. išėjo lietuvių kalba pavadinimu „Lietuvos darbininkas“. Partijos atsiradimas suaktyvino darbininkų kovą už savo teises. LSDP stengėsi derinti savo veiklą su kitomis giminingomis organizacijomis. 1902 m. varpininkų suvažiavime įkurta Lietuvių demokratų partija „Varpo“ programos pagrindu. Žymiausi jos veikėjai: Kazys Grinius, Povilas Višinskis, Jonas Vileišis, Antanas Smetona. Svarbiausiu tikslu laikė Lietuvos valstybingumo atkūrimą, pasisakė prieš nutautinimą, už lietuvių kalbos išlaikymą, galimybę vartoti gimtąją lietuvių kalbą, švietimo plėtimą ir kt. 1905 m. partija pasivadino Lietuvos demokratų partija, turinti tikslą pritraukti platesnius kitataučių Lietuvos gyventojų sluoksnius. 1905 m. Įkūrė apžvalgininkai ir sargininkai. Žymiausi veikėjai: J. Tumas – Vaižgantas, J. Mačiulis – Maironis . Svarbiausiu tikslu krikščionys demokratai laikė Lietuvos nepriklausomybę, siekė krikščioniškų moralės normų įgyvendinimo. 1910 m. atsirado ateitininkų sąjūdis. Ateitininkai veikė kultūros srityje ir pamažu Lietuvos krikščionių demokratų partiją pakeitė į pasaulietišką katalikišką partiją.

1905 m. sausio 9d. Rusijoje prasidėjo revoliucija. Tada lietuviai pradėjo kelti politinius reikalavimus. Vilniuje buvo sušauktas Didysis Vilniaus Seimas. Jame dalyvavo apie 2000 tūkst. žmonių iš visų visuomenės sluoksnių ir visų politinių partijų bei srovių. Organizaciniam komitetui vadovavo J. Basanavičius. Politinės partijos tuo metu buvo dvi: Lietuvos demokratų (įkurta 1902m.) ir Lietuvos socialdemokratų (įkurta 1896 m.). Suvažiavimo metu svarstyta politinė Lietuvos ir Rusijos padėtis, Lietuvos autonomijos, žemės nuosavybės, mokyklų klausimai.

Iškeltas tikslas sukurti etninę Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi.

  • Istorija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (3285 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Lietuva carų valdžioje
    10 - 6 balsai (-ų)
Lietuva carų valdžioje. (2016 m. Kovo 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuva-caru-valdzioje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:35