Lietuva Lenkija 16-17 amžiuje


Istorijos skaidrės. Lietuva-Lenkija 16-17 amžiuje. LDK valdovų rinkimas. Po Liublino unijos bendra Lenkijos – Lietuvos valstybė buvo vadinama Abiejų Tautų Respublika arba Žečpospolita. Žygimantas Augustas. Kotryna Habsburgaitė. Į sostą pretendavo švedų karalius. Ivanas. Henrikas Valua. Tačiau Henrikas Valua, gavęs žinią apie brolio Prancūzijos karaliaus Karolio IX mirtį. Karolis ix. Bajorai Lenkijos karaliene paskelbė Oną Jogailaitę, o karaliaus sostą pasiūlė Transilvanijos vaivadai Steponui Batorui. Ona Jogailaitė. Steponas Batoras. Valdovas valstybėje turėjo mažai galios. Valstybės vidaus problemos. LDK užsienio politika po Liublino unijos. Senojo Žygimanto Augusto. Steponas Batoras, ėmęsis Livonijos reikalų, nuo 1579 metų surengė 3 žygius prieš Maskvą. Steponas Batoras atsiėmė Polocką, 1580 m. Po Stepono Batoro mirties karaliumi buvo išrinktas Zigmantas Vaza. J. K. Chodkevičius. 1648 m. prasidėjo ukrainiečių kazokų sukilimas, jiems vadovavo B. B. Chmelnickis. Sudariusi taiką Švedija, Lenkija ir Lietuva sumetė jėgas kovai prieš Rusiją. Prieš viešpataujančią Švediją ėmė formuotis valstybių sąjunga, kurios vadovas caras Petras. 1700 m. prasidėjo karas su Švedija. Švedijos karalius sumušė Petro 1 kariuomenę. 1709 m. mūšyje švedai prie Poltavos buvo sumušti. Anarchija ir smukimas. Švedijai pralaimėjus Šiaurės kare, į Lenkijos ir Lietuvos sostą grįžo Augustas. 1733 m. po Augusto 2 mirties prasidėjo kova dėl karaliaus valdžios. Pirmieji reformų mėginimai. 1764-1766 m. Familijos grupuotė ėmė vykdyti reformas. Jekaterina. Architektūra. Dievo Kūno bažnyčia Nesvyžiuje (1593 m. Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje (1618 m. , archit. J. Prochovičius). Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia(1650 m. , archit. Ulrichas ir Constantino Tencalla). Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia (1630 m. ). Stačiatikių Šv. Dvasios cerkvė Vilniuje (1632 m. ). Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus katedroje (1636 m. , archit. Constantino Tencalla. ). Vilniaus Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia (1675 m. ). Ačiū, kad žiūrėjote ?


Valdovas valstybėje turėjo mažai galios. Teismas buvo nepavaldus karaliui, bajorai neprivalėjo jam paklusti. Bajorų laisvių pagrindą sudarė garsusis ’’liberum veto’’. Jis buvo visiškai įsigalėjęs Saksų dinastijos laikais. Nuo 1573 iki 1763 m. iš vykusių 137 seimų 53 išsiskirstė nepriėmę sprendimo. Tai silpnino valstybę.

1648 m. prasidėjo ukrainiečių kazokų sukilimas, jiems vadovavo B. Chmelnickis. 1654 m. Ukrainos etmonas pasirašė Ukrainos ir Rusijos sujungimo aktą. Tuojau pat Rusija pradėjo karą prieš LDK. Netrukus į Lenkijos ir Lietuvos teritoriją įsiveržė Švedijos kariuomenė. Kėdainiuose 1655 m. spalio 20 d. buvo pasirašytas Kėdainių unijos aktas. Šia sutartimi nutraukta unija su Lenkija ir pasirašyta su Švedija. Tačiau augo nepasitenkinimas švedų valdžia. 1656 m. prasidėjo sukilimas Lenkijoje ir LDK. Švedų kariuomenė buvo priversta palikti užgrobtas žemes.

1709 m. mūšyje švedai prie Poltavos buvo sumušti. Karo veiksmai persikėlė į Livoniją ir Baltijos jūrą ir tęsėsi iki Ništato taikos (1721 m.). Po šio karo Baltijos regione ėmė vyrauti Rusija. Karai Lietuvai padarė didelių nuostolių.

Švedijai pralaimėjus Šiaurės kare, į Lenkijos ir Lietuvos sostą grįžo Augustas 2. Jis turėjo sutikti, kad nesutarimus sureguliuoti padės Petras 1. Konfliktas baigėsi susitarimu, 1717 m. patvirtintu Nebyliajame seime. Nebylusis seimas apriboja Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės skaičių. Seimas pademonstravo, jog Rusija valstybę ima į savo rankas.

  • Istorija Skaidrės
  • 2015 m.
  • 40 puslapių (1169 žodžiai)
  • Istorijos skaidrės
  • MS PowerPoint 5019 KB
  • Lietuva Lenkija 16-17 amžiuje
    10 - 7 balsai (-ų)
Lietuva Lenkija 16-17 amžiuje. (2015 m. Vasario 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuva-lenkija-16-17-amziuje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 13:40