Lietuvio paveikslas lietuvių literatūroje kalbėjimo potemė

Visas naujas 2016 m. kalbėjimo potemes rasi čia - kalbėjimo potemės

Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Lietuvio paveikslas lietuvių literatūroje kalbėjimo potemė.


Baudžiavos laikotarpiu lietuvis parodomas ne tik kaip darbštus, kantrus ir mylintis gamtą, bet ir kaip pasyvus, nuolankus, paklūstantis kitiems žmogus. Tokį lietuvio paveikslą galime pastebėti ir XIX a. pab. – XX a. pr. tautinio charakterio kūrėjo, rašytojo Juozo Tumo – Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“, kurią parašė 1920-1921 m. Tai vienas reikšmingiausių ir įdomiausių Vaižganto kūrinių, vaizduojančių trijų pagrindinių veikėjų – Mykoliuko, Severiutės ir Rapolo Geišės - santykių istoriją baudžiavos laikais ir po jos panaikinimo. Šiame kūrinyje Vaižgantas išaukština tokias lietuvio savybes kaip darbštumą, svajingumą, gamtos jutimą, kantrumą. Tačiau lietuvio paveikslas yra ne tik poetizuojamas, bet ir sukritikuojamas. Apysakoje „dėdės ir dėdienės“ reiškia ne giminingus ryšius, o tam tikrą socialinį tipą, kuomet šeimos nariai tampa lyg samdiniai, negaunantys jokio atlygio. Vienas pagrindinių apysakos veikėjų yra Mykolas Šiukšta, švelniai vadinamas Mykoliuku. Mykoliukas – jautrus, pasiaukojantis, meniškos sielos žmogus. Kūrinyje jis vaizduojamas kaip visada dirbantis dėl savo šeimos, taip pat buvo ir samdinys. Taip pat jis vaizduojamas kaip meniškos sielos asmenybė, kuri buvo artima gamtai ir muzikai. Jis, nepaisant sunkumų ir skaudžios, nelaimingos meilės su Severiute, išliko doras ir jautrus žmogus.

  • Lietuvių kalba Potemės 2017
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (1145 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių potemės 2017
  • Microsoft Word 16 KB
  • Lietuvio paveikslas lietuvių literatūroje kalbėjimo potemė
    10 - 3 balsai (-ų)
Lietuvio paveikslas lietuvių literatūroje kalbėjimo potemė. (2016 m. Balandžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvio-paveikslas-lietuviu-literaturoje-kalbejimo-poteme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 23:28