Lietuviški Kūčių ir Kalėdų papročiai


Etnologijos referatas.

Pratarmė. Advento laikas. Kūčių diena. Kūčių vakaras. Kūčių naktis. Kalėdos. Informacijos šaltinių sąrašas.


Kūčių dieną vyrai, tėvas su vaikais, ruošdavosi lauke – sunešdavo malkas į pastogę, sutvarkydavo skiedryną, sudėliodavo į vietas išmėtytus daiktus, šakes, kirvius, padargus, nukasdavo nuo takų sniegą ir pabarstydavo smėliu ar eglės šakutėmis, patvartėse nugrėbstydavo padraikus. Ypač buvo rūpinamasi gyvuliais – išlygindavo mėšlą, sausai pakreikdavo, išvalydavo gardus, pripildavo lovius vandens, geriau pašerdavo. Per Kūčias paruošdavo daug pašaro, kad gyvuliai per visus metus būtų sotūs. Kūčių dieną visus darbus stengdavosi užbaigti iki pietų laiko. Apsiliuobus dėdavo prie tvarto durų pilną šieno pintinę, nepalikdavo tuščių rėčkų, milžtuvių. Kiti uždarydami tvartą dar peržegnodavo. Privalomas suaugusių vyrų darbas vakarėjant – sutrinti aguonas.

Didesnius darbus, ypač audimus, moterys užsibaigdavo prieš Kūčias, kita ir stakles iš trobos išnešdavo. Rytą jaunesnės moterys plaudavo kambarių sienas, lubas, valydavo langus. Po 12 val. dieną tvarkydavo lovas, čiužinius prikimšdavo naujai ruginių šiaudų, pakeisdavo paklodes, pripildavo pagalvius plunksnų, sakydavo, kad per Kūčias pripiltos plunksnos nelenda iš impilo. Kūčių vakare lovos kvepėdavo vėju. Šią dieną moterys tvarkingai sukabindavo kasdieninius drabužius, nuplaudavo stalus, suolus, dar gi žarsteklius, sudegindavo ir seną puodkelį. Šeimininkei daugiausia rūpesčių tekdavo ruošiant valgius. Jai talkininkaudavo ir vyresnės dukterys. Pasiruošus pasninkinius Kūčių valgius, ruošdavo Kalėdinius. Kalėdinius valgius neretai baigdavo ruošti po kūčių vakarienės. Šeimininkes, kurios nespėdavo Kūčių dieną susiruošti, pajuokdavo.

Prie stalo elgiamasi ramiai, pagarbiai, bet ir – jeigu praėjusiais metais nebuvo didelės nelaimės – pakiliai. Buvo stengiamasi rodyti pagarba šventajam vakarui. Prisimindavo šeimos mirusius, prisimindavo toli esančius artimuosius. Tėvas arba senelis kalbėdavo apie kūdikėlio Jėzaus gimimą. Ateinančias šventes, jų reikšmę. Buvo paminami svarbiausi praėjusių Kūčių šeimos įvykiai, sėkmės ir nesėkmės, aptardavo derlių. Su viltimi būdavo kalbama apie ateinančius metus. Po vakarienės dauguma žmonių stalo nakčiai nenukraustydavo. Stalo nenukraustymo priežastys aiškintos įvairiai : dažniausiai, kad paliekama tų namų mirusiųjų vėlėms; kad nakčia atėjęs kūdikėlis Jėzus turėtų ko pavalgyti ir šienelio pagulėti.

Po Kūčių vakarienės 12val. ir su vandeniu dėdavosi nepaprasti dalykai – vienur šuliniuose jis pasidarydavo saldus, kitur vynu pavirsdavo. Ne vienas paauglys, patikėjęs tai pasakojimais, vidurnaktį yra bėgęs prie šulinio ar iš kibiro troboje ragavęs. Tėvai, kad vaikai labiau patikėtų, ir specialiai atnešdavo į trobą kibirą vandens, kiti juokais dar pasaldindavo. Sakydavo, kad svarbu pataikyti laiką.Vanduo pakintąs trumpam, dažniausiai sekundei, kartais minutei. Apsalęs arbavynu virtęs vanduo, kaip ir paparčio žiedas, aptinkamas netikėtai, bet lygiai taip pat ir pranyksta. /

  • Etnologija Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Aura
  • 9 puslapiai (2361 žodis)
  • Kolegija
  • Etnologijos referatai
  • Microsoft Word 213 KB
  • Lietuviški Kūčių ir Kalėdų papročiai
    10 - 2 balsai (-ų)
Lietuviški Kūčių ir Kalėdų papročiai. (2017 m. Kovo 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviski-kuciu-ir-kaledu-paprociai.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 23 d. 15:11