Lietuvių bendrinės kalbos formavimosi momentai


Bendrinės lietuvių kalbos formavimasis. Lietuvių bendrinės kalbos formavimasis. Bendrinės kalbos formavimasis. Bendrines kalbos atsiradimas. Referatas bendrines lietuviu kalbos formavimasis. Lietuviu kalbos formavimasis. Bendrines kalbos esme. Rasomosios kalbos menkėjimas ldk. Bendrinės lietuvių kalbos formavimasis 18a. Referatas bendrinės lietuviu kalbos formatavimas.

Lietuvių konspektas. Svarbesni lietuvių bendrinės kalbos formavimosi momentai. Raštvedybos (dokumentų valdymo) lietuvoje atsiradimas ir vystymasis.


Nuo xv a. Pradžios lietuviais buvo vadinami visi lietuvos didžiosios kunigaikštystės (toliau – ldk) gyventojai, nepaisant kuria kalba jie kalbėjo ir kurios tautybės buvo, tačiau tuo laiku lietuvių kalba nebuvo valstybės institucijų ir bažnyčios kalba. Diduomenė lietuviškai nekalbėjo, nors vadinosi lietuviais. Valstiečiai ir smulkieji bajorai laikėsi tautinių papročių ir kalbos. Toks susiskaldymas lėmė, kad lietuva iki xvi a. Vidurio neturėjo savo rašto.

Raštinis laikotarpis, prasidėjęs xvi amžiuje, trunka iki šių dienų. Jo pradžia siejama su reformacijos judėjimu rytų prūsijoje ir martyno mažvydo vardu, nes jis 1547 m. Išspausdino pirmąją knygą lietuvių kalba – „katekizmą“, skirtą rytų prūsijos lietuviams. Martynas mažvydas yra tituluojamas rytų prūsijos bendrinės lietuvių kalbos pradininku, nes bandė pritaikyti lietuvių liaudies šnekamąją kalbą rašytinio bendravimo, rašomosios kalbos funkcijoms. Po „katekizmo“ greitai pasirodė daug naujų lietuviškų religinio, teisinio, administracinio bei ūkinio turinio leidinių.

Vėliau religinės knygos buvo pradėtos spausdinti ir lietuvoje. Kanauninkas mikalojus daukša vilniuje išleido katalikišką „katekizmą“ (1595 m. ) ir išvertė pamokslų knygą „postilę“ (1599 m. ). Jam lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje skiriamas garbingas bendrinės lietuvių kalbos pradininko vardas. Mikalojaus daukšos darbuose galima įžvelgti daugiau pastangų pritaikyti liaudies šnekamąją kalbą rašomosios kalbos funkcijoms negu mažvydo leidiniuose. Verta paminėti jėzuitą konstantiną sirvydą xvii a. Pradžioje parengusį lietuviškus pamokslus ir lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodyną.

Vėliau lietuvių rašomoji kalba ldk ėmė menkėti. Tai lėmė xvii a. Padidėjęs ekonominis, politinis ir kultūrinis nuosmukis. Rašomoji kalba nyko ir dėl aukštesniųjų visuomenės sluoksnių, ypač dvasininkų, lenkėjimo, todėl bažnytiniuose raštuose buvo apstu polonizmų. Niekas nesirūpino lietuvių rašomosios kalbos ugdymu.

Xviii a. Pasirodė geresne ir grynesne lietuvių kalba rašytų evangelijos leidimų, yra išlikusių nebloga kalba rašytų rankraštinių pamokslų tekstų.

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2012 m.
  • 3 puslapiai (902 žodžiai)
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 22 KB
  • Lietuvių bendrinės kalbos formavimosi momentai
    10 - 2 balsai (-ų)
Lietuvių bendrinės kalbos formavimosi momentai. (2012 m. Kovo 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-bendrines-kalbos-formavimosi-momentai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:16