Lietuviu dramaturgija


J.gruso tragiko. Grusas nenuorama.

Lietuvių rašinys. Lietuvių dramaturgija kol kas nėra išgarsėjusi tarptautiniu metu. Nė vienas lietuvių dramaturgas dar neįgijo tokios šlovės, kuri prilygtų norvegų h. Ibsenui, švedui a. Strindbergui, belgui m. Meterlinkui ar net mūsų kaimynui latviui j. Rainiui. Po pirmojo pasaulinio karo gimęs profesionalusis lietuvių teatras, galima sakyti, iš naujo pagal savo skonį ir poreikius ima formuoti originalių pjesių repertuarą, net su tam tikru nepasitikėjimu žiūrėdamas į „literatūrinę“ dramaturgiją, einančią savo keliais. Tikroji dramos kūrinio vertė atsiskleidžia tiktai scenoje, - tvirtinama kone kiekviename literatūros teorijos vadovėlyje.


Ibsenui, švedui a. Strindbergui, belgui m. Rainiui.

Po pirmojo pasaulinio karo gimęs profesionalusis Lietuvių teatras, galima sakyti, iš naujo pagal savo skonį ir poreikius ima formuoti originalių pjesių repertuarą, net su tam tikru nepasitikėjimu žiūrėdamas į literatūrinę dramaturgiją, einančią savo keliais. Tačiau, pasak jono lankučio, nemaža dalis netgi žymių Lietuvių dramos veikalų dar neišvydo rampos šviesos. Gana daud pastatymų buvo nevykę arba vidutiniški, neatskleidė visų dramos kūrinio galimybių.

Vien kiekybės atžvilgiu Lietuvių dramaturgija yra gana stambus tyrinėjimo objektas. Stambesniųjų pjesių jau galima priskaičiuoti virš septynių šimtų.

Juozas grušas laikomas tragiškos pasaulėjautos menininku. Jo pirmas platesnio atgarsio susilaukęs veikalas herkus mantas (1957) buvo sutiktas kaip atgimstančio tragedijos žanro šviesulys. Ne kiekvienas j. Grušo veikalas yra tragedija, tačiau jis, net ir vaizduodamas melodramiškas moralinių krizių situacijas ar piešdamas didaktiškas teisybės ieškotojų figūras, suvokia tikrovę kaip tragikas, kuris filosofiškai regi pasibaisėtinas blogio apraiškas ir iki skausmo ilgisi nepasiekiamų gėrio viršūnių.

Jau rašydamas pirmąją savo pjesę tėvas ir sūnus (1944), j. Grušas mėgino į tikrovę žvelgti tragiko akimis. Kitose pokario metais parašytose buitinėse pjesėse ( dūmai , ugnis , vedybų sukaktis , nenuorama žmona ) j. Grušas tenkinosi daugiausia didaktinėmis konfliktų konstrukcijomis.

Lietuviu dramaturgija. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-dramaturgija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:22