Lietuvių ir graikų kalbų panašumai bei skirtumai


Lietuvių referatas. Įvadas. Lietuvių ir graikų kalbų panašumai bei skirtumai. Graikų kalba. Literatūra.


Gimdami mes įžengiame į kalbos pasaulį, kuris mus gaubia ir padeda išreikšti save. Kalbos dėka sugebame išsakyti mintis, požiūrį, jausmus. Komunikuodami kuriame santykius ir pažįstame pasaulį. Vokiečių filosofos H. G. Gadamerio teigimu, kalba yra ne tik būties namai, bet kartu ir žmogus, kuris juose gyvena, tvarkosi, aptinka save tame, kas kitoniška. Kiekvienam žmogui yra iškeltas reikalavimas klausytis viso, kas mums ką nors kalba ir leisti sau tai pasakyti.

Darbe pristatoma indoeuropiečių kalbų šakai priklausanti graikų kalba, bei trumpai aprašomos jos sąsajos ir skirtybės su lietuvių kalba.

LIETUVIŲ IR GRAIKŲ KALBŲ PANAŠUMAI BEI SKIRTUMAI

Atskiras ide. kalbas buvo bandyta grupuoti, bandyta net grafiškai pavaizduoti sudėtingus ide. santykius. XIX a. viduryje A. Šleicheris sukūrė ide. kalbų „medžio kamieno“ teorija, tačiau ta teorija buvo nesėkminga. J. Šmitas sukūrė bangų, o A. Mejė – izoglosų teoriją. Italų tyrinėtojai <...> atkreipė dėmesį į tai, kad ide. kalbinio ploto pakraščiuose esančios kalbos senovės liekanas dažnai yra išlaikiusios geriau, negu tos, kurios yra aktyvaus bendravimo centre <...>.

Ide. prokalbė turėjo tris eiles gomurinių priebalsių: veliarinius gomurinius k, g, gh, palatalinius kˆ, ĝ, ĝh ir labioveliarinius ku , gu, guk. Baltų, slavų, albanų, armėnų ir indo-irenėnų kalbose labiovelairiniai gomuriniai priebalsiai neteko labialinio elemento u ir sutapo su veliariniais, o palataliniai priebalsiai virto sibiliantais. Tuo šios ide. kalbos smarkiai skiriasi nuo graikų, italikų, keltų ir germanų kalbų, kuriose sutapo palataliniai ir veliariniai priebalsiai ir vietoj jų dabar čia yra k, g, gh arba iš jų kilę garsai. (Fraenkelis, 1969, 17,18 p.).

Senoji graikų kalba geriausiai išsaugojo ide. ilgųjų ir trumpųjų balsių sistemą. Jei lietuvių kalboje o trumpasis sutapo su a trumpuoju, tai senovės graikai skyrė šiuos abu balsius. Senojoje graikų kalboje ā ir ō nepakito, o lietuvių kalboje ā virto ō (ilguoju), o ō (ilgasis) nepakito arba virto dvibalsiu uo. Visi kiti balsiai šiose kalbose nepakito. (Poliakovas, 2008, 162 p.).

Sanskritas priešingai nei lietuvių kalba išsaugojo skirtumą tarp ide. Paprastųjų priebalsių b, d, g ir atitinkamų aspiruotų bh, dh, gh. Šis skirtumas išliko ir senojoje graikų kalboje, tik aspiruoti skardieji balsiai joje tapo dusliais. Visi kiti šios kalbos priebalsiai mažai skiriasi nuo lietuvių kalbos priebalsių.

Šiuolaikinėje graikų kalboje garsų sistema iš esmės nepakito. Ji prarado ilgųjų ir trumpųjų balsių opoziciją, bei priegaides, dvibalsiai virto vienbalsiais. Kai kurie sprogstamieji balsiai tapo pučiamaisiais. Skirtingai nei šiuolaikinė graikų kalba, lietuvių kalba išsaugojo daugiau ide. balsių ir priebalsių.

  • Lietuvių kalba Referatai
  • 2015 m.
  • 10 puslapių (2548 žodžiai)
  • Lietuvių referatai
  • Microsoft Word 24 KB
  • Lietuvių ir graikų kalbų panašumai bei skirtumai
    10 - 5 balsai (-ų)
Lietuvių ir graikų kalbų panašumai bei skirtumai. (2015 m. Balandžio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-ir-graiku-kalbu-panasumai-bei-skirtumai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 04:57