Lietuvių kalba (55)

Lietuvių kalbos gramatikos. Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. Kas toji kalbos kultūra ir kam jos reikia. Lietuvių bendrinės kalbos susiformavimas, jos plėtotė. Lietuva carinės rusijos sudėtyje. Atkurtoji nepriklausoma lietuva. Kalbos normos ir norminimo kriterijai. Išmokime kurti gerus tekstus.

Čia surašyti žodynai nuo pat pirmo žodyno. Visi žodynai detaliai panagrinėti. Tai trijų kalbų žodynas: jame lotyniški žodžiai išversti į lenkų ir lietuvių kalbą. Autorius – konstantinas sirvydis. Vėliau jis tą žodyną iš esmės perdirbo. Šis buvo išleistas. Katus. Tai vienintelis žodynas lietuvoje iki pat xix a. Jis daug prisidėjo norminant ir turtinant lietuvių ...

Lietuviu kalbos istorijos apibudinimas analize

Pilietiškas ir išsilavinęs žmogus tiesiog privalo kalbėti taisyklinga gimtąja kalba. Nesvarbu kokiomis komunikacinėmis priemonėmis žmonės bendrauja, kalba vis tiek privalo būti taisyklinga. Senovėje žmonių pagrindinės susisiekimo priemonės buvo telegrafas, sukonstruotas. Metais, taip pat vežimai, kuriuos tempdavo arkliai, truputi vėliau – laiškų rašymas. Šiais laikais visa ...

Įvadas. Leksika. Žargonai. Barbarizmai. Frazeologizmai. Hibridai. Vartotina svetimoji leksika (skoliniai). Senieji skoliniai. Barbarizmai. Tarptautiniai žodžiai. Semantizmai. Žodžių daryba. Priešdėlinės žodžių darybos klaidos. Sudurtinių žodžių darybos klaidos. Klaidų taisyklės. Išvados. Literatūra. Priedai. „kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo ...

Uždaviniai. Supažindinti su garsais [g], [g‘] ir raidėmis g ir g , g ir g. Mokyti išgirsti ir taisyklingai tarti garsus [g] [g‘]. Supažindinti su lietuvių kalbos raidėmis g ir g; g g. Plėsti garso ir raidės santykio suvokimą. Mokyti sudaryti elementarius rašymo įgūdžius. Išmokyti rašyti raides g g.

Kalba kinta, nes keičiasi visuomenės, arba kitaip – kalbos vartotojų, komunikacinės reikmės. Tad nereikėtų pernelyg stebėtis, kad laikotarpiais, susijusiais su esminiais visuomenės ekonominio, politinio, kultūrinio gyvenimo pokyčiais, kalba kinta daug sparčiau. Kalba nėra ir negali būti statiška, baigtinė. Bet kuri gyva kalba nuolatos kinta. Dabartinės lietuvių kalbos raidos ...

Epika. Lyrika. Drama. Legenda – folkloro ir literatūros žanras. Legendos turinys paprastai apibendrina esmingus, lemtingus praeities reiškinius, taip pat vaizduoja dievo ir šventųjų gyvenimus. Legendos vaizduojamam pasauliui būdingi fantastiniai, antgamtiniai elementai. Būdingas poetiškas stilius.

Lietuviu kaolbos zodyno kilme ir struktura. „Lietuvių kalbos žodynas“ – didžiausias XX a. lietuvių kalbotyros veikalas, kurio idėją prieš 100 metų pradėjo realizuoti žymusis lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga. Dvidešimt Žodyno tomų šešis dešimtmečius (1941–2002 m.) rengė kelios kalbininkų kartos. Jame pateikiama senoji ir dabartinė lietuvių kalbos leksika. ...

Lietuvių liaudies dainos oi, žydėk žydėk analizė.

Lietuvių liaudies jaunojo išleistuvių dainos. Vestuvių šventė jaunojo pusėje prasideda nuo jaunojo išleistuvių. 20 a. Jos daug kur nebūdavo labai triukšmingos. Štai Kupiškio apylinkėse, pasak b. Buračo, “jaunikio pusė tą vakarą praleidžia taip gi be triukšmo ir linksmybių. Tik muzikantas kai ką pačirpiną, bet dar niekas nešoka. Pavalgo, pasišneka ir išgeria bent kiek, ...

Lietuvių liaudies pasakos arba mitologinės sakmės. Vienos pasakos ( sakmės ) analizė arba pasakų ( sakmių ) analizė pasirinktu aspektu. Kaip suvokiama laimė ( pagal mitologines sakmes ). Sakmė “Nusaugotas paparčio žiedas“.

Epas - plačios apimties, dažniausiai eiliuotas pasakojamasis kūrinys apie legendinių ar istorinių herojų žygius. Tai iš principo yra praeities laikų žanras. Epas gali būti mitologinis, aiškinantis pasaulio sandarą, gamtos reiškinius – taip, kaip juos suprato senovės žmogus, arba herojinis, istorinis, vaizduojantis tautos istorijai esmingus periodus, aiškinantis žmonių ( ne ...

Jonas aistis. Biografija. Kūryba. Bernardas brazdžionis. Biografija. Kūryba. Išleisti poezijos rinkiniai. Antanas miškinis. Biografija. Kūryba. Bibliografija.

K. Donelaitis. Maironis. J. Biliūnas. V. Krėvės. V. Mykolaitis – putinas. J. Savickis. S. Nėris. H. Radauskas. A. Škėma. Just. Marcinkevičius. J. Aputis. R. Granauskas. S. Šaltenis. B. Vilimaitė. V. Juknaitė. J. Vaičiūnaitė. Martinaitis. S. Geda. N. Miliauskaitė. T. Venclova.