Lietuvių kalbos autorių kontekstai


Lietuvių konspektas.

Jurgis Savickis 1890. XX. pirmosios pusės moderniosios prozos kūrėjas , ekspresionistas Jurgis Savickis. Kūriniuose vaizduoja absurdo teatrą. Veikėjai dažnai su kaukėmis. Novelėse ryški ironija. Rašytojas juokiasi iš žmogaus ydų , silpnybių , netikrųjų vertybių. Antrojo pasaulinio karo metais poetė su mažu sūneliu pasitraukė į Rusiją. Jos vyras. Liko Lietuvoje. Per visus karo metus ji negavo iš jo jokios žinios. Poetė išgyveno artimųjų , gimtosios žemės ilgesį. XXa. lietuvių poetas , savo žemėje likęs žemininkas Vytautas Mačernis. Tai žmogaus prasmės žemėje poezija. Neoromantikas Jonas Aistis. XX. pirmosios pusė rašytojas memuariniame. Psichologinis intelektualinis romanas „ Balta drobulė “ parašytas sąmonės srauto forma , kuri atskleidžia žmogaus suskilusį dvasinį pasaulį. Vidurio lietuvių rašytojas išeivis , katastrofinio modernizmo atstovas. XX , vidurio lietuvių poetas , ateitininkas , partizanas. Tradicinio kaimo gyvenimo nuosmukį. XXa. lietuvių rašytojas išeivis Epinis realistinis romanas „ Miškais ateina ruduo “. Juozas Aputis 1936 2010. XXa. antrosios pusės – XXIa. pradžios moderniosios lyrinės psichologinės prozos kūrėjas , tęsiantis. Marcelijus Martinaitis 1936. XXa. antrosios pusės – XXIa. pradžios moderniosios prozos kūrėjas. Marius Ivaškevičius. 1973 – šių laikų rašytojas Drama „ Madagaskaras “ Postmodernistas. Ironijos ir absurdo. Judita Vaičiūnaitė 1937 2001. XXa. antrosios pusės lietuvių moderniosios poezijos kūrėja , miesto poetė. Gimė ir iki 17 metų gyveno Kaune , vėliau persikėlė į Vilnių , kuriame visada ir gyveno.


*(Aukštesniajam lygiui)Rašytojas ekspresionistas „žaidžia“ su klasikiniais tekstais. Savickio Novelės „Vagis“, „Ad astra“ primena J.Biliūno kūrinių situacijas, tik Biliūnas, vaizduodamas dorus, sąžiningus žmones, kalba apie tikrąsias jų vertybes, o J.Savickis atskleidžia niekingą žmogaus prigimtį, žemas aistras, taip šokiruodamas skaitytoją ir išreikšdamas tikrųjų vertybių ilgesį.

*(Aukštesniajam lygiui) Novelėje „Fleita“ atpažįstame XIXa. rusų rašytojo Ivano Krylovo pasakėčią „Žiogas ir skruzdė“. Pasakėtininkas išaukština darbščią skruzdę ir pasijuokia iš lengvabūdiško žiogo gyvenimo. J. Savickis, atvirkščiai, neniekina menininko Žiogo, o parodo, kaip menkai vertina tikrąjį meną praktiški žmonės ir koks dramatiškas gali būti menininko likimas.

*(Aukštesniajam lygiui) Aidas Marčėnas - H.Radausko poezijos tęsėjas šiais laikais. Jis rašo: „Pasaulis baigiasi, todėl reikia rašyti eilėraščius...“ Meno kūryba ir jam didžiausia vertybė, gyvenimo prasmė.

*Dar jaunystėje poetė užmezgė ryšius su kairiųjų pažiūrų grupuote „Trečias frontas“. Ji būdama naivi politikė ir jausminga moteris iš tiesų žavėjosi socializmo idėjomis, netgi skaitė Markso, Lenino veikalus. 1940 metais sovietams okupavus Lietuvą poetė parašė „Poemą apie Staliną,“ važiavo į Maskvą parvežti „Stalino saulės“. Už tai ji buvo vadinama tautos išdavike.. Salomėja Nėris ne iš karto suvokė, koks baisus yra stalinizmas. Ką išgyveno Salomėja Nėris, sužinome iš jos eilėraščių, parašytų toli nuo Lietuvos, Rusijoje, kur ji praleido Antrojo pasaulinio karo metus. (kaltė ir atgaila)

*Antrojo pasaulinio karo metais poetė su mažu sūneliu pasitraukė į Rusiją. Jos vyras Bernardas Bučas liko Lietuvoje. Poetė išgyveno artimųjų, gimtosios žemės ilgesį.

*(Aukštesniajam lygiui: jei nereikia kūrybos, tai kultūrinis argumentas gali būti tik iš biografijos). Būdama studente, Salomėja Nėris įsimylėjo profesorių J. Eretą. Nors jis buvo vedęs, vis dėlto rodė dėmesį jaunai merginai, jiedu susitikinėdavo. Tačiau toks elgesys to meto Lietuvos visuomenėje buvo netoleruotinas. Krikščionių demokratų partijos nariui J. Eretui buvo pasiūlyta rinktis meilę ar karjerą, ir Eretas pasirinko karjerą. Salomėja Nėris jautėsi įskaudinta, ji nutraukė ryšius su katalikiška bendruomene ir perėjo į „Trečiąjį frontą“, kairiųjų pažiūrų grupuotę. Jau už tai Salomėja Nėris tapo atstumtąja: su ja nesisveikino pažįstami, priekaištavo giminės ir draugai. Dar didesnio pasmerkimo poetė sulaukė 1940 metais, kai važiavo į Maskvą „parvežti Stalino saulės“. Ji buvo naivi politikė, ne iš karto suvokė, koks baisus yra stalinizmas.

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Monika
  • 7 puslapiai (1988 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 31 KB
  • Lietuvių kalbos autorių kontekstai
    10 - 3 balsai (-ų)
Lietuvių kalbos autorių kontekstai. (2017 m. Spalio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-kalbos-autoriu-kontekstai.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 21 d. 08:37