Lietuvių kalbos didaktikos egzamino atsakymai


Pedagogikos konspektas. Skaitymo ir literatūrinio lavinimo tikslai ir uždaviniai. Skaitymo ir literatūrinio lavinimo metodai. Literatūros mokymo si metodų sistemos. Žodiniai , arba verbaliniai metodai yra. Praktinių metodų grupė. Vaizdiniai metodai susiję su empirinės medžiagos demonstravimu ir stebėjimu. Literatūros pamokose. Pagal teksto skaitymo fazes. Kūrybinio skaitymo suvokimo metodas. Euristinis metodas. Tiriamasis metodas. Sintetinantis reprodukcinis metodas. Kl. Skaitymo procesas , jo įvaldymo sunkumai Skaitymas. Skaitymo klaidos. Pradinis skaitymas. Skaitymo požymiai taisyklingumas. Mokymas taisyklingai skaityti. Sklandus skaitymas. Kad mokiniai išmoktų sklandžiai skaityti. Svarbesnės sklandaus skaitymo ypatybės. Skaitymo tempo reguliavimas. Pateikiami tam tikri klausimai. Skaitymas vaidmenimis. Teksto skaitymas paeiliui , grandinėle. Kolektyvinis skaitymas bei deklamavimas. Mokymas skaityti sąmoningai. Raiškiojo skaitymo tikslai ir pagrindiniai sunkumai. Raiškusis skaitymas. Skaitymo formos. Skaitymo būdai. Mokymas skaityti vaidmenimis Skaitymui vaidmenimis mokiniai tinkamai parengiami , mokytojo padedami nustato. Skaitant reikia laikytis veikėjui būdingo tempo ir derintis prie kitų veikėjų. Dalykinio teksto skaitymo tipiniai darbai Dalykinio teksto skaitymo tipiniai darbai. Pakartotinis skaitymas dalimis ir analizė  . Pakartotinis skaitymas. Taikomieji darbai. Įvairių žanrų grožinių kūrinių skaitymo tipiniai darbai Apsakymai –. Liaudies dainos – darbai panašūs į eilėraščių. Smulkioji tautosaka –. Epinių eilėraščių skaitymas. Lyriniai eilėraščiai. Liaudies dainos. Klausimas. Žodyninis darbas. Planavimas , jo tikslai ir būdai. Tautosakos skaitymo ypatumai. Balsų pamėgdžiojimus. Savarankiško skaitymo motyvacija. Atsidavimas skaitymui. Kūrybiniai teksto darbai. Sakytinis piešimas. Teksto inscenizazvimas.


mokytųsi suprasti negrožinių ir grožinių tekstų savitumą, pasirinti literatūrinius kūrinius

Sąmoningai ugdosi ir tobulina savi kalbinius gebėjimus: taiko tinkamas strategijas, apmąsto it planuoja savo mokymosi veiklą, jaučiasi atsakingi už mokymosi rezultatus;

• pokalbis (atsakinėjimas į klausimus, diskusija, disputas, interviu ir kitos formos, kur dominuoja sakytinis mokymo(si) principas).

• Antroji – gilinimosi į kūrinį fazė: teksto analizė ir interpretacija, kurią atitinka ieškomasis (euristinis) ir tiriamasis (ieškomasis-tiriamasis) metodas, turintis dvi pakopas.

• Teksto nagrinėjimo apribendrinamoji fazė, sisteminanti teksto skaitymo procese patirtus įspūdžius, estetinius išgyvenimus, suvoktas kūrinio (kūrybos) reikšmes ir prasmę, įgytų žinių įjungimą į platesnį literatūros bei kultūros kontekstą, natūraliai siejasi su sintetinančiu metodu.

• Kūrybinis skaitymas - visų kitų literatūros mokymo(si) metodų pamatas. Jį taikant mokoma(si) įdėmiai (atidžiai) skaityti grožinį tekstą, konkretizuoti jo vaizdus, ugdyti kūrybinę vaizduotę, aktyvinti emocijas ir loginį mąstymą, įjungti literatūrinę bei gyvenimo patirtį, pajusti „teksto malonumą", formuoti vertybines orientacijas ir kt.

• individualus: tylusis skaitymas, skaitymas balsu, raiškusis skaitymas, meninis skaitymas;

• sintetinis skaitymas - sinchroninis garsiojo skaitymo, muzikos ir vizualinių vaizdų ekrane derinys.

• išmokyti parinkti ir taikyti prieinamus literatūros mokslo metodus, analizuojant grožinius tekstus ir dirbant su antriniais šaltiniais;

• mokyti sąmoningai įgyti žinių ir jas operatyviai bei lanksčiais panaudoti;

• išugdyti mokinių poreikį ir baigus mokyklą toliau domėtis literatūra, mokėti pasirinkti skaitytinus kūrinius, juos savarankiškai vertinti;

Vienos klaidos lemia kitas. Kai kurios iš jų išnyksta palyginti greitai, kitos išlieka ilgam. Specialiųjų poreikių vaikams būdinga tai, kad, net ir pagerėjus skaitymo technikai, išlieka daug trūkumų suvokiant teksto prasmę (tai rodo jų atsakymai į klausimus, atpasakojimas). Mokiniai neskiria esmės nuo antraeilių dalykų, nesuvokia pagrindinės minties, priežasties ir pasekmės ryšių ir t.t.

Sklandumas: mažėjant klaidoms, didėja sklandumas. Sklandumas priklauso ir nuo teksto sudėtingumo, žanro ir skaitymo tikslo. Išmokti sklandžiai skaityti visų pirma padeda perėjimas tinkamu laiku (negaištant) nuo žodžių skaitymo skiemenimis prie skaitymo ištisais žodžiais.

Sąmoningumas: turinio nagrinėjimas, analizė, žodyninis darbas, planavimas, veikėjų apibūdinimas.

Analizuoti tekstą ( išsiaiškinti žodžių, sakinių, skyrybos ženklų reikšmę) —

Prieš skaitymą pateikiami tam tikri klausimai ir pasakoma, kad į juos bus galima tinkamai atsakyti, tik atidžiai, neskubant perskaičius kūrinį.

Skaitymas vaidmenimis. Taip skaitant, reikia laikytis veikėjui būdingo tempo ir derintis prie kitų skaitytojų.

Teksto skaitymas paeiliui, grandinėle. Čia svarbu tinkamai skaitytojus sugretinti. Paskesnieji paprastai seka pirmaisiais, dėl to prieš greitakalbį skirtinas lėtai skaitantis, o po greitakalbio - vėl lėtai skaitantis.

Kolektyvinis skaitymas bei deklamavimas. Tokio skaitymo tempą reguliuoja mokytojas. Taip skaito ar deklamuoja visi vienodu tempu, sutartinai.

tinkamas balsas (svarbu lavinti mokinių balsą, išmokyti jį valdyti, pratinti kalbėti ir skaityti savo balso aukštumu);

intonacija (nuo intonacijos priklauso sakinio prasmė);

loginiai kirčiai (svarbiausių, sakinio prasmę lemiančių žodžių akcentavimas, loginio kirčio vieta priklauso nuo sakinio prasmės);

pauzės (atitinkamos pauzės po skyrybos ženklų).

Skaitant dialogus, autoriaus ir klausėjo žodžius reikėtų skirti skaityti greičiau bei sklandžiau skaitantiems mokiniams, kad atsakymus skaitantis mokinys savo skaitymo tempą derintų prie klausėjo tempo.

Vėliau galima daryti atvirkščiai (klausėjo žodžius skirti lėčiau skaitančiam, o atsakymus – greitakalbiui, pirmojo pavyzdžiu skaitys lėčiau, neskubės).

Vaidmenų atlikėjais skiriami ne tik veikėjų būdą atitinkantys, bet ir priešingo charakterio mokiniai, kad keistų įprastą skaitymo tempą. Mokiniams paaiškėja, kad negalima visada skubėti, skaityti

Nagrinėjant skaitytą dalykinį straipsnelį, atskleidžiamas jo turinys, išsiaiškinami nauji žodžiai, terminai, susiejamos anksčiau įgytos, parengiamojoje pamokos dalyje pateiktos ir iš straipsnelio gautos žinios, jos apibendrinamos, įtvirtinamos

Parengiamieji darbai,siekiant sudominti mokinius skaitiniu, juos reikiamai nuteikti (panaudojami mokinių pasisakymai, paremti jų pačių stebėjimais, išgyvenimais ir mokytojos pasakojimai, pokalbis su mokiniais, paveikslų, gamtos stebėjimas, jau skaitytų kūrinių prisiminimas)

Aptariami nauji žodžiai, gražūs vaizdingi posakiai.

Mokiniai supažindinami, su kai kuriais apsakymų požymiais. (kad būtų lengviau lyginama su pasaka)

Tekstas skaitomas ištisai, po to dalimis, nagrinėjant turinį, aiškinantis neaiškumus, gilinantis į posakių prasmę, meniškumą. (skaitoma dalimis ir atsakoma į pateiktus klausimus)

Visas tekstas skaitomas tyliai, kartu atliekant vieną ar kelias užduotis (pabraukti nežinomus žodžius, suskirstyti tekstą dalimis ir pan.)

  • Pedagogika Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (4291 žodis)
  • Pedagogikos konspektai
  • Microsoft Word 33 KB
  • Lietuvių kalbos didaktikos egzamino atsakymai
    10 - 5 balsai (-ų)
Lietuvių kalbos didaktikos egzamino atsakymai. (2015 m. Spalio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-kalbos-didaktikos-egzamino-atsakymai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:08