Lietuvių kalbos išskirtinumas


Lietuvių referatas. Kalba Lietuvių kalbos išskirtinumas Remigijus Eičinas Aldas Kleiba 2013 12 09 Planas. Lietuvių kalbos išskirtinumai. Nuo seno žavimasi mūsų deminutyvais. Veiksmažodžio „ eiti “ sinonimų gausa. Būdingos būdvardžių grupės.


Rodos, paprastas veiksmas eiti. Antano Lyberio žodyne veiksmažodžiui eiti (jis daugiareikšmis, vienai jo reikšmei „judėti pėsčiomis“) duota bene per 300 sinonimų. Tačiau tai visai nedidelė jų dalis. 1965 m. Vilniaus universiteto lituanistas Algirdas Dulkinas iš akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ pirmųjų septynių tomų (raidės A–K) išrinko net 1300 su viršum šio veiksmažodžio sinonimų. O kiek jų būtų, jei išlasiotume iš visų dabar turimų 20 tomų? Daliai jų kai kuriose kalbose atsirastų atitikmenų, bet ne visiems. Antai mums visai paprastas veiksmažodis klampoti. Į rusų kalbą jis verčiamas junginiuidti (bresti) po griazi arba mesitj griaz, į vokiečių – im Morast (Sumpf, Schnee)herumwaten (waten = bristi), į latvių – brist muklāju. Lietuvių-lenkų kalbų žodyne jis verčiamas supaprastintai veiksmažodžiais brnąć (bristi), brodzić (braidyti).Versti šios reikšmės veiksmažodžius į kitas kalbas sunku dėl jų kilmės. Dalis jų savo reikšmėje turi tarsi sulydę dvi reikšmes: pirminę, išblukusią, bet ne visai išnykusią reikšmę, kurią užkloja ėjimo reikšmė. Pavyzdžiui, veiksmažodis skaptuoti reiškia skaptu drožti, bet, kai ant jo užklojama ėjimo reikšmė, juo pasakome ypatingą ėjimo būdą – eiti smulkiais greitais žingsneliais.

Lietuvių kalbos išskirtinumas. (2015 m. Balandžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-kalbos-isskirtinumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 10:15