Lietuvių kalbos istorinė raida


Lietuvių interpretacija.

Lietuvių kalbos istorinė raida.


Istorinė lietuvių kalbos santykio su kitomis kalbomis raida išties pilna nuosmukių ir pakilimų. Viduramžių Lietuvoje vyraujanti viešojo gyvenimo kalba buvo lietuvių kalba(nors tada lietuvių kalba nebuvo oficiali valstybės kalba). Ja kalbėjo žmonės, gyvenantys etnopolitiniame valstybės centre - etninėje Lietuvoje, tame tarpe valdovo dvaras ir žymiausi bajorai. Tačiau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijoje plačiai vartota buvo lotynų ir rusėnų kalbos. Kadangi lietuvių kalba, neturėjo literatūrinių tradicijų ir buvo vartojama tik svarbiausiuose religiniuose tekstuose, jos vienintelė galimybė išlikti buvo lietuvos bajorų ir kunigaikščių vartojimas viešajame, valstybiniame gyvenime. Lakui bėgant jos vartojimas siaurėjo iš viešojo gyvenimo ją stūmė lenkų kalba. XVI a. LDK susijungus su Lenkija, prasidėjo sparti lietuvos diduomenės polonizacija. Lietuvos bajorai iš esmės perėmė lenkų kalbą ir kultūrą. Lenku kalba tampo gero tono, tam tikros kilmės ir ypatingo išsiauklėjimo ženklu. Kilmingieji lietuviškosios bajorijos palikuonys vis dažniau studijuodavo Lenkijos universitetuose, iš kur sugrįžę nenorėdavo nieko bendra turėti su „mužikų kultūra“. Sparti lietuvių diduomenės polonizacija lėmė lietuvių kalbos nykima iš viešojo, valstybinio gyvenimo, prasčiokiška laikyta lietuvių kalba glaudėsi ir išgyveno paprastų kaimo žmonių, baudžiauninkų gryčiose. Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje, po 1863 m. sukilimo buvo įvestas lietuviškos spaudos draudimas.

Lietuvių kalbos istorinė raida. (2016 m. Kovo 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-kalbos-istorine-raida.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:43