Lietuviu kalbos kilmė


"lietuvių kalbos kilmė". Skaidres apie lietuviu kalbos kilme. Referatas apie lietuviu kalbos galima mokytis idomai ir siuolaikiskai. Ar lietuvių kalbos galima mokytis įdomiai ir šiuolaikiškai.. Lietuviu kalbos kilme referatas.

Lietuvių referatas. Lietuvių kalbos kilmė. Lietuvos vardas bei kontaktai su kitomois baltų gentimis bei rytiniais slavais. Lietuvos valstybė ir lietuvių kalba. Lietuvių kalbos kilmė. Pirmieji lietuvos vardo paminėjimai ir etnonimo kilmė. Lietuvos kontaktai su kitomis baltų gentimis bei rytų slavais. Lietuvos valstybė ir lietuvių kalba. Literatūra.


Naujausi tyrinėjimai rodo, kad indoeuropiečių prokalbės raida buvo ilga ir labai sudėtinga. Jos struktūra atskirais laikotarpiais iš esmės kito. Rekonstruojamoji prieš pat suskilimą prokalbė turėjo tipišką sintetinę struktūrą su sudėtingą žodžių kaitymo sistemą, gausią fleksiją. Tačiau joje aptinkame aiškių požymių, rodančių, kad toji fleksinė struktūra išsirutuliojo iš senesnės nefleksinės. Turbūt prokalbė rutuliojosi nuo tokios kalbinės sistemos, kurią sudarė nekaitomi žodžiai, prie fleksija kaitomos kalbos, perėjusi agliutinacijos stadiją. Manoma, kad seniausiu laikotarpiu sakinys būdavo sudaromas iš nekaitomų žodžių-šaknų. Kadangi žodžiai buvo vienamorfemiai, susidėjo tik iš šaknies, šiaip nekaitomi, tai jų gramatinė reikšmė bei santykis su kitais žodžiais daugiausia turėjo priklausyti nuo tvarkos sakinyje, kuri turėjo būti griežta. Formalaus skirtumo tarp kalbos dalių, žinoma, dar nebuvo. Be kita ko, tą laikotarpį atspindi seniausi indoeuropiečių sudurtiniai vardažodžiai, kurių pirmuoju dėmeniu eina ne linksnio forma, bet šaknys ar kamienai. Tokių lietuvių sudurtinių žodžių, kaip šiena-pjūtė, šikšno-sparnis , pelė-kautai, avi-kailis, viršu-galvis, pirmieji dėmenys turi nefleksinę formą. Nors patys šie daiktavardžiai gali būti vėliau pasidaryti pagal ankstesnį modelį, bet tokia žodžių daryba yra labai sena, paveldėta dar iš tų laikų, kai žodžiai buvo nekaitomi.

Diachroninė kalbotyra rekonstruoja indoeuropiečių prokalbę, kokia ji buvo epochoje prieš suskilimą. Rekonstrukcija iš esmės buvo atlikta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, kai dar nebuvo iššifruoti hetitų kalbos tekstai. Daugiausia tada buvo remiamasi sanskrito, graikų, lotynų, gotų ir lietuvių kalbų lyginimu. Iššifravus hetitų kalbos tekstus, kurie yra patys seniausi iš visų indoeuropiečių kalbų rašto paminklų, teko rekonstrukciją gerokai tikslinti, koreguoti. Svarbiausia, tada pasidarė įmanoma atskleisti senesnę negu iki tol buvo pasiekiama prokalbės fazę. Mat vis labiau ėmė aiškėti, kad anatolų kalbų šaka, kuriai priklausė hetitų kalba, anksčiau už kitas išsiskyrė iš indoeuropiečių prokalbės. Taigi, dabar vis labiau linkstama manyti, kad be hetitų kalbos duomenų atlikta rekonstrukcija rodo vėlyvą indoeuropiečių prokalbės fazę, jau po dialekto, davusio pradžią anatolų kalbų šakai, atsiskyrimo. Šios vėlyvos prokalbės būklės rekonstrukcija mums čia ir turi labiausiai rūpėti, nes ji sudaro išeities bazę baltų kalbų šakai, iš kurios išsirutuliojo lietuvių kalba.

Lietuvių kalbos ištakas sudarė toliau į pietus nuo aptartųjų gyvenę rytų baltai, esantys arčiau vakarų baltų – prūsų bei jotvingių. Skirtingai negu šiaurinėje dalyje, kur baltai suformavo naujesnį kalbinį klodą finų gyventoje teritorijoje, rytų baltų pietinė dalis buvo senose baltų žemėse, kuriose jie gyveno jau pirmą tūkstantmetį. Čia baltai nepatyrė ryškesnės finų įtakos. Su finais buvo kažkiek susidūrę tik tolimi šių baltų protėviai, bet tų kontaktų būta visai silpnų. Todėl čia baltų kalba išliko mažai pakitusi, kokia ji buvo iki rytų baltų ryškesnio suskilimo epochos t. y. dar prieš VII a.

Čia pietinėje dalyje, išliko sveiki senoviniai baltų priebalsiai š, ž. Galėjo tik truputį paryškėti jų ,,žvarbumas“, t. y. šnypščiamasis pobūdis.

Minkštieji priebalsiai k, g iš senesniųjų junginių čia liko kokie buvę, nevirto afrikatomis.

Iš junginių si, zi, ilgainiui išnykus i, čia atsirado minkštieji priebalsiai s, z, bet ne š, ž, kaip šiauriniame areale ir vakarų baltų plote.

Lietuviu kalbos kilmė. (2012 m. Lapkričio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-kalbos-kilme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:51