Lietuvių kalbos konspektas - kartojimo medžiaga vienuoliktokams ir dvyliktokams


Lietuvių konspektas.

Įvadas. Literatūros apžvalga. Darbo tikslas ir uždaviniai. Tyrimo medžiaga ir metodika. Darbo rezultatai ir jų analizė. Išvados. Literatūra. Santrauka. Priedai.


Šiame metiniame darbe pateikta informacija yra reikalinga moksleiviams besimokantiems vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje. Vienuoliktokai šią medžiagą gali panaudoti ruošiantis rašyti pastraipas, rašinius. Dvyliktoje klasėje besimokantys moksleiviai gali ruoštis, kartotis valstybiniam ar mokykliniam lietuvių kalbos egzaminui ar kalbėjimo įskaitoms.

Šiame projekte iškelta pagrindinė problema yra kartojimo nauda mokiniui. Kaip šiais laikais mokosi moksleiviai? Ar pateiktas kartojimo būdas yra aktualus? Koks pagrindinis būdas padės geriau įsiminti įsigilinti į pateiktą medžiagą?

Šiandieniniame pasaulyje dauguma vaikų mokykloje susiduria su nemokėjimu , nežinojimu, kaip mokytis. Padaryta apklausa klasėje parodė, jog daugumai žmonių reikia paruošti kartojimo medžiagą, surinkti visą informacija į vieną vietą glaustai ir aiškiai. Projektas aktualus moksliaviams, nes jie patys gali jį papildyti sau reikiamais faktais, todėl mokinys pats galės darbą tęsti pagal savo poreikius.

Dėkoju savo bendraklasiam, srauto draugams už tai, jog sudalyvavo mano parengtoje apklausoje, pateikė pasiūlymų bei komentarų.

Sąmoningas atminties lavinimas, įveikiant jos trūkumus, greitai duoda gerų rezultatų. Visiems reikia lavinti atmintį , sąmoningai mokantis, nuodugniai ir plačiai apsvarstant mokymosi dalykus, kartojant, taikant įsiminimą ir atgaminimą lengvinančius būdus (mnemotechniką). Aktyvus mąstymas – svarbus gero mokymosi veiksnys, nes jis tobuliną suvokimą, atmintį. Kad mąstymas būtų aktyvus, jį reikia skatinti. Didelę reikšmę mąstymui aktyvinti turi teorinė ar praktinė veikla, kuri reikalauja iš moksleivio ne vien tikslaus suvokimo, geros atminties, aiškaus mąstymo, bet ir vaizduotės. Ji padeda atkurti tikrovės vaizdą pagal schemą, pasakojimą, numato įsivaizduojamos veiklos rezultatą, kuria kokį nors naują dalyką, konstruoja techninį objektą ir pan. Vaizduotė taip pat ugdo ir kūrybinius sugebėjimus.

J. A. Komenskis savo veikaluose „Pedagogikos raštai“ išdėstė pagrindinius nuodugnaus mokymo ir mokymosi dėsnius. Šis, žymus, pedagogikos klasikas J.A. Komenskis sako: „ Daug kas skundžiasi ir faktai liudija, kad tik nedaugelis išeina iš mokyklos gerai išsimokslinęs, o daugumas išeina gavę paviršutinišką išsimokslinimą arba vien jo šešėlį.“ Kad šitaip neatsitiktų, dešimtame dėsnyje pedagogas tvirtina, kad: „ Gamta palaiko ir stiprina savo jėgas nuolatiniais judesiai“. Tai rodo augalai gamtoje, pavyzdžiui, medis, kuo dažniau vėjai siūbuos jį, tuo greičiau augs ir giliau šaknis augalas leis. Visiems augalams yra naudinga užgrūdinti savo jėgas smarkiam lietui, audrai iškęsti, todėl šalyse, kur siautėja vėjai, sako, jog auga stiprūs medžiai. Panašiai yra ir su mokymusi. Taigi, kad be dažno kartojimo ir nuolatinių, gerai sutvarkytų pratimų tikro mokytumo pasiekti negalima. Žmogaus mokytumą padidins tik jis pats, jei jis ieškos ir sieks, surastą ir gautą informaciją suvoks ir apgalvos bei sugebės pritaikyti pamokose ar gyvenime.

Lotyniškos eilutės skelbia: „ Klausk, kiek gali, sužinojęs atmink ir kitą pamokyk —/ Šie trys dalykai, tau leis profesorių savo pralenkti.“ Klausti — tai kreiptis dėl nežinomo dalyko į mokytoją, draugą arba į knygas. Atminti — tai sužinotą ir suprastą dalyką įsidėti į atmintį ir dėl didesnio tikrumo (nes tik nedaugelis tokie gabūs, jog visuomet gali pasitikėti atmintimi) užsirašyti. Mokyti — tai visa, kas išmokta, vėl atpasakoti savo draugams arba kiekvienam norinčiam klausyti. Du pirmieji būdai žinomi ir naudojami mokykloje, tačiau trečiasis menkai težinomas, jį įsivesti būtų labai naudinga. Juk labai teisingai pasakyta: „Kas moko kitus, darosi mokytesnis pats“. Tai ne tik dėl to, kad kartodamas gautas žinias sutvirtina, bet ir dėl to, kad turi progą giliau su dalyku susipažinti. Tai bus nesunku padaryti, jei kiekvienos klasės mokytojas šiuos būdus naudos. Kiekvieną pamoką, trumpai išdėstęs išmokti skirtąją medžiagą, paaiškinęs žodžių reikšmę ir vaizdžiai parodęs dalyko naudingumą, palieps vienam iš mokinių atsistoti ir visa , ką mokytojas sakė, ta pačia tvarka (lyg jis pats jau būtų kitų mokytojas) pakartoti, tais pačiais žodžiais paaiškinti taisykles, tais pačiais pavyzdžiais parodyti naudingumą ir, jei mokinys suklystų, jį pataisyti. Šiais pratimais mokytojas privers mokinius visą laiką būti atidžius, įsitikins, ar mokiniai viską suprato. Kai tas pats daug sykių bus kartojama, ir patys silpnieji supras ir galės eiti toliau lygiai su kitais, o gabesniems bus malonu, kad jie dalyką suprato ir kaip reikiant jį moka. Daugelį sykių kartodami, visi pamoką išmoks geriau, negu ilgai kaldami namie. Pakartojimas turi svarbią reikšmę. Kiekviena pakartota, net ir nesąmoninga, sielos reakcija duoda rezultatų, nors ir gali būti klaidinga ar gali vesti į klaidingas nuostatas. Teisingos elgsenos nuostatų išmokstama ne kaip kitų sugebėjimų, kaip specialaus mokėjimo, žinojimo, klausantis teorijų, pamokymų, bet ne savo paties veikimu, dalyvaujant konkrečioje veikloje.2

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 53 puslapiai (9845 žodžiai)
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 754 KB
  • Lietuvių kalbos konspektas - kartojimo medžiaga vienuoliktokams ir dvyliktokams
    10 - 10 balsai (-ų)
Lietuvių kalbos konspektas - kartojimo medžiaga vienuoliktokams ir dvyliktokams. (2016 m. Gegužės 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-kalbos-konspektas-kartojimo-medziaga-vienuoliktokams-ir-dvyliktokams.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:48