Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija


Lietuvių kalbos istorija referatas. Zymiausi pasaulio kalbininkai. Lietuvių kalbos tyrėjai, normintojai. Zodziu istorija referatas. 19 amziaus lietuviu kalbos tyrejai. Žymiausi lietuvių kalbos tyrėjai. Lietuviu kalbos tyrejai. Xix amžiaus lietuviu kalbos tyrinetojai. Lietuviu kalbos tyrejai xix. Lietuvių kalbos tyrinėjimai.

Lietuvių referatas. Įžanga. Lietuvių kalbos gramatikos. Pirmosios lietuviškos knygos. Lietuvių kalbos tyrėjai, normintojai. Svarbiausi šiuolaikiniai kalbos mokslo leidiniai. Naudoti informacijos šaltiniai. Moksliškai lietuvių kalbą tirti iš esmės pradėta nuo xix a. Vidurio. Iki tol tebuvo tenkinamasi vien svarbiausių lietuvių kalbos duomenų kaupimu, bandoma aprašyti jos gramatinę struktūrą, suregistruoti raštuose dažniausiai vartojamus žodžius. Rimčiau tuomet kalba dar nebuvo tiriama.


Moksliškai Lietuvių kalbą tirti iš esmės pradėta nuo xix a. Vidurio.

Xix a. Pradžioje pasaulinėje kalbotyroje įvyko didelis perversmas, kuris turėjo lemiamą reikšmę Lietuvių kalbos tyrimui. Tą perversmą sukėlė lyginamosios istorinės kalbotyros atsiradimas.

žymiausi to meto pasaulio kalbininkai – vokietis francas bopas, danas rasmus raskas ir kiti įrodė, kad indoeuropiečių kalbų kilmė yra bendra. Buvo atrasti būdai, kaip, lyginant įvairių giminiškų kalbų garsus ir formas, galima atstatyti tuos pirmykščius garsus ir formas, iš kurių dabartiniai yra išsirutulioję. Kalbininkai pradėjo suprasti, kurie kalbos reiškiniai yra paveldėti iš senų senovės ir kurie tėra šių laikų padarinys. Imta domėtis kalbų raida, stengtasi atskleisti jų istoriją. Ypač daug dėmesio skirta indoeuropiečių prokalbės rekonstravimui bei jos palaikų dabartinėje kalboje surankiojimui.

Nustatyta, kad iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų daugiausia senosios prokalbės ypatybių yra išlaikiusi Lietuvių kalba. Imta nepaprastai ja domėtis, ji gretinta su pačiais seniausiais indoeuropiečių rašytiniais paminklais, pavyzdžiui, senovės graikų, lotynų, sanskrito ir kitais. Mūsų kalbai pasaulio kalbinikai suteikė gražų titulą – archajiškiausioji iš gyvųjų indoeuropiečipirmoji Lietuvių kalbos gramatika — 1653 m. Išleista grammatica litvanica . Ją lotynų kalba parašė karaliaučiaus universiteto filosofijos magistras, tilžės Lietuvių parapijos klebonas danielius kleinas (1609 — 1666).

Gramatika pradedama dedikacija kunigaikščiui frydrichui vilhelmui, toliau eina pratarmė, du kleino nuopelnus iškeliantys eilėraščiai ir pati gramatika. Jos tekstą sudaro dvi dalys: etimologija , kur aiškinami fonetikos, rašybos bei morfologijos dalykai, ir sintaksė — aptariamas žodžių derinimas, valdymas ir sintaksinės konstrukcijos. Kleinas skyrė kalbos dalis: vardą (t. Vardažodį, į kurį įeina daiktavardis, būdvardis ir skaitvardis), įvardį, veiksmažodį, dalyvį, prieveiksmį, prielinksnį, jungtuką ir jaustuką. Gramatikoje nurodomi linksniai; detaliai aprašomas garsynas, skiriami trumpieji, ilgieji ir nosiniai balsiai.

1654 m. Išleistas vokiškai parašytas kleino gramatikos variantas compendium litvanico — germanicum , skirtas vokiečių valdžios pareigūnams, bendraujantiems su Lietuviaismažojoje Lietuvoje xviii a. Išėjo dar dvi vokiškai parašytos Lietuvių kalbos gramatikos: Lietuvių kalbos gramatikos pradmenys ( anfangsgrunde einer littauischen grammatik , 1747) ir naujoji Lietuvių kalbos gramatika ( neue littauische grammatik , 1791).

  • Lietuvių kalba Referatai
  • 2011 m.
  • 14 puslapių (5374 žodžiai)
  • Lietuvių referatai
  • Microsoft Word 43 KB
  • Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija
    10 - 1 balsai (-ų)
Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-kalbos-tyrinejimo-istorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:07