Lietuvių liaudies dainos


Lietuviu liaudies dainų išvados. Lietuviu liaudies dainos isvados. Liaudies dainos rauda. Liaudies dainos meiles ivadas. Isvados muzikos referatas liaudies. Ar isliks lietuviu liaudies dainos rasinys. Lyrizmas lietuviu liaudies dainose. Parsisiusti nesvankus anekdotai. Išanalizuoti lietuvių liaudies dainą ,,islek sakale ". Islek sakale kodel lyrine.

Lietuvių referatas. Įvadas. Lietuvių liaudies dainų švelnumas. Vestuvinės dainos. Giesmės; jų įtaka dainoms. Senoviškos ir naujoviškos dainos; rimas ir ritmas. Vaikų dainos. Raudos. Poetinės dainų priemonės. Išvados. Literatūra.


Tautosaka skirstoma į dvi pagrindines dalis, rūšis: pasakojamąją ir dainuojamąją. Pasakojamosios tautosakos žanrai – pasaka, sakmė, padavimas, anekdotas. Dainuojamosios – daina, sutartinė, rauda.

į liaudies kūrybą ne visada buvo žiūrima kaip į vertybę, kažkada ji laikyta niekais , atgyvena. Susidomėjimas tautosaka europoje padidėjo xviii amžiuje. Ją imta užrašinėti, publikuoti. Dėmesys Lietuvių liaudies dainoms radosi pradėjus tyrinėti Lietuvių kalbą. Mažosios Lietuvos evangelikų kunigas pilypas ruigys 1747 m. Parašė Lietuvių kalbos žodyną, į kurį įdėjo tris dainas – kalbos senumui ir skambumui pailiustruoti.

Tautosakos kūriniai, ypač dainos, būdavo atliekamos tam tikru metu, tam tikroje situacijoje, susijusios su gamtos ciklu ir su žmogaus darbų tikslu bei asmeninio gyvenimo įvykiais. Dėl to dainos skirstomos į tokias temines grupes kaip darbo dainos, vestuvių dainos, kalendorinių apeigų. Mažesnes grupes sudaro jaunimo, vaikų, meilės dainos ir kitos. Norint suvokti liaudies dainos turinį, meninį savitum svarbiausias liaudies dainų bruožas lyrizmas – tai yra gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istorijų eiliavimas.

Lietuvių dainų savitumas, kuriuo jos skiriasi nuo kitų dainų, yra jų tikras natūralumas, jų nevaržomas paprastumas, atmetąs bet kokį pasakymų, vaizdų ir palyginimų dailinimą, trumpai tariant, visas poezijos puošmenas. Tuo jos iš pirmo žvilgsnio jau pasirodo kaip iš pačios liaudies kilę kūriniai. Iš dainos galima lengvai numanyti, ar svetima ranka yra prie jos prisidėjusi, arba ar žmogus, gerai pažįstąs klasikinę literatūrą, įsijautęs į liaudies dvasią ir imitavęs liaudies dainą.

 forkelis muzikos istorijoje sako: ,,liaudies daina, kokia ji yra mūsų laikais ir kokia daugiausia buvo praėjusiais amžiais, nėra tikras meno istorijos objektas. Jei ji atsiranda pačioje liaudyje, tai jos tekstas dažniausiai tėra paikas, be rimtesnės minties rimavimas arba nešvankios dviprasmybės, o melodija savo charakteriu yra tokia nereikšminga, kad ji lygiai gerai pritiktų ir kiekvienam kitam tekstui. šio tvirtinimo visai negalima taikinti Lietuvių liaudies dainoms. Nors jose nerandame gilios išminties, tačiau čia viskas teisingai mąstoma, giliai jaučiama ir dorovinga.

Osianas sako: ,,tai laimė skausme, jei ramybė viešpatauja liūdinčių širdyje. šis pasakymas visiškai tinka ir Lietuvių dainoms. Iš jų dvelkia švelnus, elegiškas tonas, ir jis sklinda ne iš nesutramdomos, iš daugybės lyrinių dainų lengviau galima išskirti vestuvinių dainų grupę.

Lietuvių liaudies dainos. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-liaudies-dainos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:57