Lietuvių literatūros autoriai


Lietuvių konspektas. Aprašyti įvairūs lietuvių literatūros autoriai, veikėjai, bruožai. Antanas Škėma. Apie autorių. Kūrybos bruožai. Skaityti kūriniai. „Balta drobulė“. Antanas Vaičiulaitis. Kūrybos bruožai. Žymiausi kūriniai. Novelė ,,Pelkių takas”. Romanas ,,Valentina”. Romano pagrindiniai veikėjai. Homeras. Kūrybos bruožai. Homerui priskiriami du epai "Iliada" ir "Odisėja". Antikos dievai. Jonas Biliūnas. Kūrybos bruožai. Skaityti kūriniai. Apysaka „ Liūdna pasaka”. Jurgis Savickis – prozininkas, ekspresionistas. Kūrybos bruožai. Kūrybos temos. Stilistinės priemonės. Išleistos knygos ir kūriniai. Kristijonas Donelaitis (1714-1780). Kūryba. Poema „Metai“. Poemos dalys. Svarbiausia poemos problema autoriaus akimis. Poemos kontekstai. Veikėjai. Pagrindiniai kūrybos bruožai poemoje. Vincas mykolaitis – putinas. Vaikystė. Šeima. Abejonės dėl pašaukimo. Kūrybos bruožai. “Altorių šešėly”. Santykiai su Bažnyčia, vedybos. Romualdas Granauskas. Kūriniai. Kūrybos bruožai. Apysaka „Gyvenimas po klevu“. Senasis pasaulis. Naujasis pasaulis. Salomėja Nėris (1904-1945). Kūrybos bruožai. Poezijos rinkiniai. Sigitas Geda. Kūrybos bruožai. Kūriniai. Šatrijos Ragana. Kūrybos bruožai. Apysaka. ,,Sename dvare”. Temos. Pagrindiniai veikėjai. Viljamas Šekspyras. Kūrybos bruožai. Hamletas. ,,Būt ar nebūt”. Vanda Juknaitė. Kūrybos bruožai. Apysaka “Stiklo šalis”. Johanas Volfgangas Gėtė. „Faustas”. Pagrindinis veikėjas – Faustas. Mefistofelis. Alberas Kamiu. Kūrybos bruožai. Absurdas. Maištas. Žymiausi kūriniai. Filosofinė esė „Sizifo mitas“. Egzistencializmas. Svarbiausios egzistencializmo idėjos. Balys Sruoga. Atsiminimų knyga – „Dievų miškas“. Francas Kafka. Kūrybos bruožai. Romanai. Novelės. Juozas Aputis. Kūrybos bruožai. Keli išleisti novelių rinkiniai. Novelė “ Horizonte bėga šernai “. Justinas Marcinkevičius. Drama „Mažvydas”. Dramą sudaro trys dalys. Kūrybos bruožai. Maironis. (Jonas Mačiulis). Kūrybos bruožai. Maironio eilėraščių rinkinys. ,, Pavasario balsai “. ,, Jaunoji Lietuva “. Onorė de Balzakas. Parašyti kūriniai. Kūrybos bruožai. „Tėvas Gorijo”. Balzakas rašė. Henrikas Radauskas. Kūrybos bruožai. Saulius šaltenis. Kūriniai. Kūrybos bruožai. Vincas Krėvė-Mickevičius. Kūrybos bruožai. Kūryba. Drama „Skirgaila“. Vytautas Mačernis. Kūriniai.


1944 m. emigravo į Vokietiją, o 1949 m. į JAV iš kurios atgal į tėvynę ir nebegrįžo.

Didžiausios vertybės: narsumas, atlaidumas, garbė, gailestingumas, meilė tėvynei , pareiga dievams ir artimiesiems.

Nuolat kartojami herojus apibūdinantys epitetai, jų jausmai aiškiai išreiškiami veiksmais ir žodžiais.

J.Biliūnas yra lietuvių psichologinės prozos pradininkas. Rašytojo kūrinių centre-sąžinės kamuojamas, likimo nuskriaustas žmogus.

Juozapota (graži, mėgstanti svajoti, mylinti savo vyrą, darbšti, pamaldi, tikinti šviesia ateitimi)

Gimė 1714m., Lazdynėliuose, Prūsijos karalystėje. Mirė 1780m., palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje.

Vaizduoja lietuvių baudžiaununkų (būrų) bendruomenę, jos socialinę padėtį bei dvasinius bruožus.

Tautosakinis: būrai rauda liaudies dainų stiliumi, parodomas pasakotojo susižavėjimas lietuvių liaudies audėjomis, detalizuojama, kuo vilkėjo būrai. Gamtos ir žmogaus vienatvė, ypač paukščių gyvenimas panašus į žmogaus;

Biografinis: manoma, kad metų vaizdai susiję su Tolminkiemiu, ten gyvenančiais žmonėmis, pati poema - tarsi pamokslų rinkinys būrams.

Tėvas buvo labai tvirto charakterio, atkaklus, dažnai šiurkštus, tačiau siekė savo šeimos gerovės, buvo ambicingas.

Mama Marija (,,mamatė”) - dvaro ponia, trijų vaikų mama, mokytoja, visuomet rūpestinga, užtarianti, meniškos sielos, taikaus būdo.

Irusia-švelni, geraširdė, draugiška aštuonmetė mergaitė, labai mylinti savo mamą. Jos įspūdžiai sudaro didžiają pasakojimo dalį.

Apysakoje vaizduojamas šaltas ir dūžtantis moters pasaulis, kurį įtakoja slegianti buitis, sergantis vaikas, abejingas vyras.

Apysakos veikėjai neturi vardų,nepasakojama vientisa istorija, todėl pasakojimas fragmentiškas, jį sudaro trumpi epizodai. Toks pasakojimo būdas pabrėžia, sustiprina moters vienišumą.

Faustas kankinasi, jam atsibodusi nuobodi kasdienybė, trokšta naujovių, veiksmo, menkina dabartį ir aukština trokštamą būvį: nori patirti tai ko, dar nebuvo patyręs, nori pažinti jausmus, kurių nepažino.

Faustas mėgino laimę surasti studijuodamas įvairius mokslus (filosofiją, teologiją, teisę), buvo griebęsis net ir magijos.

Sąmoningai suvokęs absurdą tampi laisvas, nes paniekines jį, nesusitaikantis žmogus stengiasi įparasminti savo gyvenimą, siekia gėrio, grožio, laisvės ir teisingumo.

Intelektualumas, blaivus žvilgsnis, distancija tarp pasakotojo ir vaizduojamosios tikrovės išskiria „Dievų miško“ pasakotoją iš lietuvių literatūros.

Kūriniuose vaizduojami inteligentai, išeiviai iš kaimo, savo pasaulėžiūra, mąstymu, jausmais tebesaugo ryšį su kaimu, kuriame buvo gautos pirmosios tikrumo ir žmogiškumo pamokos.

Vaizduojamas senojo lietuviško kaimo nykimas, vertybių kaita, kaimo žmoniu, gyvenančių kolūkyje ir praradusių savo žemę, dvasinė tuštuma.

Pagrindinis veikėjas Gvildys sunkiai išgyvena vykstančius gyvenimo pokyčius. Jaučia egzistensinę tuštumą ir gyvenimo laikinumą , yra vienišas ir nesuprastas.

Žmona vaizduojama jau kaip kitas vertybes turinti moteris. Ji nuo visko pavargusi, nes, kaip ir Gvildys, neranda dvasinės paramos. Moters pasaulis ankštas ir nykus, todel namai jai tarsi kalėjimas, iš kurio norėtų ištrūkti, tačiau negali.

Žymiausia iš jo parašytų kūrinių – tai draminė trilogija, kurią sudaro dramos „Mindaugas“, „Mažvydas“ ir „Katedra“. Čia rašytojas vaizduoja Lietuvos kūrimąsi, rašto bei meno atsiradimą.

Rašytojas labai apsiskaitęs, visapusiškai išsimokslinęs, turintis turtingą ir lakią vaizduotę, ambicingas ir energingas; pastabus ir turintis puikią atmintį. Per dividešimt kūrybinio darbo metų parašė 91 kūrinių.

Balzakas siekė, vaizduoti savo meto tikrovę, įžvelgti tuos dėsnius, kurie tvarko visuomenės raidą. Rašytojas pabrėžia savo kūrybos realistinį pobūdį, gyvenimo tiesos siekimą.

Nėra įprasto poezijai lyrinio veikėjo, jį pakeičia pasakotojas tarsi iš šalies neretai su ironija stebiasi pasakojama istorjia.

Pasakojimas eilėraštyje pradedamas tikrovės paneigimu, išnykimu, kuris tarsi išlaisvina vaizduotę, o baigiasi kitos-poetinės tikrovės gimimu.

Lietuvių literatūros autoriai. (2013 m. Rugsėjo 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-literaturos-autoriai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:34