Lietuvių literatūros konspektai


Miegot ant šlovės svetimos negarbinga. Knygeles pacios bylo lietuvninkump ir zemaiciump testas atsakymai. Konspektas lietuvos didibes paminklas.

Lietuvių konspektas. Jonas radvanas. Miegoti ant šlovės svetimos – negarbinga''. Mažvydas Kontekstas. Pagrindinė mintis. Rašinių temos. Mikalojus Daukša Kontekstas. Kristijonas Donelaitis Biografija. Kūrybos bruožai. Apšvietos epocha. Adomas Mickevičius Kontekstas. Kūrėjo darbai nemirtingi , todėl kūrėjas prilygsta Dievui''. Antanas baranauskas. (,, Ar miške aš čia stoviu , ar danguj , ar rojuj ?! '' ). Pagrindinė idėja. Kontekstas romantizmas. Jonas Biliūnas. Problemos , rašinių temos. Šatrijos Ragana. Kūrinio žmogus. Kontekstas realizmas. Vincas Krėvė. Kūrinio kontekstas. Balys Sruoga. Jokia ideologija , jokia pasaulėžiūra negalima pateisinti smurto , prievartos , žudymo. Vincas Mykolaitis Putinas Kontekstas. Jurgis Savickis. Žmogaus degradavimas – rūsti gyvenimo tragedija. Jonas aistis. Vytautas mačernis. Salomėja Nėris. Kontekstas neoromantizmas. Antanas Vaičiulaitis. Henrikas Radauskas. Antanas Škėma. Justinas Marcinkevičius. Marius katiliškis. Romano žmogus. Juozas Aputis. Sigitas geda. Romualdas Granauskas. Bitė Vilimaitė. Vanda Juknaitė. Judita Vaičiūnaitė. Jurgis kunčinas. Marcelijus Martinaitis. Nijolė Miliauskaitė. Marius ivaškevičius.


RENESANSAS . Vadinamas Lietuvos Vergilijumi (Vergilijus rašė lėtai, apgalvodamas kiekvieną eilutę) . Parašyta laikantis panegirikos žanro reikalavimų ,,Radviliada''skirta Biržų ir Dubingių kunigaikščio, Lietuvos lauko etmono ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo atminimui, vaizduojamas jo gyvenimas, didiko patrioto, tėvynės gynėjo idealas. Aukšta kilmė – įsipareigojimas ginti šalį. ,,Miegoti ant šlovės svetimos – negarbinga''. Kūrinys - Lietuvos didybės paminklas, nes hiperbolizuotai išaukštinama Lietuva, jos gamta (girios yra Lietuvos didybės ženklas, pasididžiavimo šaltinis. Giria pavaizduota tarsi mitinis pasaulio medis, jungiantis gyvenimą, mirtį, amžinybę, praeitį, dabartį, ateitį.) . Aukštinamas Radvila Rudasis ir jo žygiai. Tapęs LDK didžiuoju etmonu nulėmė Livonijos karo pabaigą. Radvilos Rudojo paveikslas kuriamas kaip tėvynės gynėjo. Mikalojus Radvila Rudasis parodomas kaip sektinas pavyzdys bajorams. Ateičiai J.Radvanas įmažina tokį tėvynės paveikslą, kokį savo romantinėse vizijose regėjo A,Mickevičius, S.Daukantas, A.Baranauskas, Maironis.

Kontekstas: Renesansas. Martynas Mažvydas - humanistinės pasaulėžiūros lietuviškos raštijos pradininkas, XVIa. išspausdinęs pirmąją lietuvišką knygą Karaliaučiuje. (Lietuviškos knygos idėja buvo subrandinta LDK). Veikiamas Reformacijos norėjo religiją skleisti gimtąja kalba. ,,Katekizme'' parašė pirmąjį originalų lietuvišką eilėraštį ir pirmąją lietuvišką prakalbą - „ Knygelės pačios bylo lietuvninkump ir žemaičiump '', kur nurodoma, kaip pažinti tikrąją religiją, šiuo atveju – liuteronybę. ,,Katekizmo'' vardu (,,Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit''), su meile kreipiamasi į tautiečius lietuvius, gyvenančius Mažojoje Lietuvoje ir LDK. Trokštama, kad konservatyvi žemdirbių tauta greičiau taptų krikščioniška, raginama atsisakyti pagoniškų prietarų ir pažinti krikščioniškąją religiją, tapti kultūringesniems, rūpintis kalba. Kalbama apie lietuvių kalbos svarbą, nagrinėjami tikėjimo klausimai. ,,Katekizmas'' – visos lietuvių kultūros, muzikos, švietimo pradžia.

Pagrindinė mintis: Lietuvių kalbą reikia išmokti, norint būti dievobaimingam. Tautiškumą lemia ir gimtosios kalbos vartojimas.

Vertybės: Gimtosios kalbos svarba, tradicijos, tikėjimas, raštas.

iškilus romantizmo epochos autorius. Poemoje ,,Vėlinės'' pagerbiamas tautos kankinių ir tremtinių atminimas, būdingas realybės ir fantazijos susipynimas. Kūrinyje vaizduojami gyvųjų ir mirusiųjų, regimojo ir neregimojo pasaulių santykiai. ,,Krymo sonetuose'' kelionių po Krymą įspūdžiai ir meilės Marilei atgarsiai. Epinė poema,,Ponas Tadas'' radosi iš tevynės ilgesio. 12 knygų kūrinys parašytas emigracijoje, jame atskleidžiama žmogaus ir pasaulio darna, laimingos praeities grožis, kuriamas vaizdingas senosios bajorijos paveikslas, svarbūs patriotiniai motyvai, moralinės vertybės – drąsa, kilnumas, teisingumas. Jaunimas kviečiamas vienytis, turėti tikslų, kovoti prieš gyvenimo ydas. Jaunimas, kuris turi tikslų ir kovoja prieš neteisybę, yra laimingas.(Odė jaunystei) .Nelaiminga meilė. Svarbiausia vertinti ne apčiupiamus dalykus, tačiau atkreiptį dėmesį į amžinąsias vertybes, vidinį žmogaus pasaulį. Įsimylėjęs žmogus vienu metu patiria didžiausią laimę, nes mylėjo, ir didžiausią kančią, nes mylimoji ištekėjo už kito (Poema „Vėlinės“, eilėraštis „Romantika“) ,,Kūrėjo darbai nemirtingi, todėl kūrėjas prilygsta Dievui''. Kūrinių žmogus yra romantikas, kuris vertina gamtą, meilę. Labai svarbia laiko kūrybą, kovą už teisingumą.

Vertybės: Gamta, istorija, jauno žmogaus tikslai, ryžtingumas kovoti, meilė, laimė, Lietuva.

Akermano stepės―. trieiliuose atskleidžiami lyrinio subjekto jausmai. Sonete aprašomas keliavimas stepe. Ţolynų bangavimas leidžia šią kelionė lyginti su plaukiojimu. Akermano ugnys – tai Akermano uosto švyturys. Aliuzija į Lietuvą:„Įsiklausau tyloj... Išgirst ausis galėtų/ Balsus iš Lietuvos. Važiuokim,nieks nešaukia.― Vyrauja liūdesys ir vienišumas.

Viena iš romantinės poemos genezių (atsiradimo priežasčių) yra tai, jog parašė poemą siekdamas įrodyti dėstytojui, kad lietuvių kalba nėra skirta tik „mužikams“. ,,Anykščių šilelis'' – laikomas lietuvių literatūros klasika. Apdainuojama gimtojo krašto gamta (,,Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! ''), idealizuojama Lietuvos senovė, atskleidžiamas dvasinis gamtos ir žmogaus ryšys. Kūrinys – iš dviejų dalių. Pirmojoje – apdainuojamas miško grožis, gyvybingumas. Antrojoje – aprašoma Šilelio istorija nuo pagonybės laikų iki dabarties. Idėja – miško likimas atspindi dramatišką Lietuvos likimą. ,,Anykščių šilelis'' – himnas gimtajai žemei. Niūri dabartis kontrastiškai gretinama su senovės Lietuvos miško grožiu. Protestuojama prieš nacionalinę priespaudą. Šilelis rūpinasi žmogumi. Pasakotojas skaudžiai išgyvenantis miško nykimą. Labai vertina praeitį, buvusį gamtos grožį.

Problemos: Kodėl miškas kertamas? Gamtos naikinimas. Žmogaus ir gamtos ryšio praradimas.

ROMANTIZMAS Maironis didis ne tik literatūros kontekste, bet ir kaip tautos atgimimo dainius. Neleisdamas užmigti žmonių tautiškumui rašytojas savo poezija bei puoselėjamomis vertybėmis surinko, suvienijo visa, kas yra brangu lietuviui ir dėl ko verta drauge kurti valstybę. Eilėraščių rinkinyje ,,Pavasario balsai" Maironis įtaigiais poezijos vaizdais ir jautriomis emocinėmis priemonėmis išreiškė tautinio atgimimo laikotarpio svarbiąsias idėjas, žadino kovos entuziazmą ir prisikėlimo viltį. ,,Pavasario balsų metafora'' – gyvenamojo meto ir poeto kūrybos dvasios atspindys. Eileraščių žmogus idealistiškai aukština tėvynę,gamtą, kultūrą. Kviečia dirbti tėvynės labui. Viename svarbiausių rašytojo eilėraščių - ,,Lietuva brangi" iškeliamos trys vertybės. Pirmoji ir svarbiausia – meilė ir atsidavimas Tėvynei. Praeityje ieškoma pavyzdžių nacionaliniam sąmoningumui, kovingumui žadinti. Eilėraštis taip pat kupinas meilės gamtai. Ji yra garbinga praeities liudininkė. Mylima, kad žemėje gyvos tradicijos, kultūra. Ir dar viena vertybė – tautiškumas, kurio saugotoja – moteris. Minimi įvaizdžiai iš liaudies dainų: „O po tuos kalnus sesutės visos/ Graudžiai maloniai dainas ringuoja“. Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei šis Maironio kūrinys varžėsi su Vinco Kudirkos „Tautiška giesme“ dėl valstybinio himno statuso.

Lietuvių literatūros konspektai. (2015 m. Kovo 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-literaturos-konspektai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 15:29