Lietuvių literatūros kūrinių apibendrinimas


Lietuvių konspektas.

Martynas Mažvydas Apie 1510 –. Mikalojus Daukša Tarp 1527 ir 1538 –. Jonas Radvanas XVI. vid –. Motiejus Kazimieras Sarbievijus 1595 –. Kristijonas Donelaitis 1714 –. Adomas Mickevičius 1798 –. Antanas Baranauskas 1835 –. Vincas Kudirka 1858 –. Jonas Mačiulis - Maironis 1862 –. Jonas Biliūnas 1879 –. Juozas Tumas - Vaižgantas 1869 –. Vincas Krėvė – Mickevičius 1882 –. Šatrijos Ragana 1877 –. Vincas Mykolaitis - Putinas 1893 –. Jurgis Savickis 1890 –. Jonas Aistis 1904 –. Henrikas Radauskas 1910 –. Salomėja Nėris 1904 –. Vytautas Mačernis 1921 –. Bronius Krivickas 1919 –. Balys Sruoga 1896 –. Antanas Škėma 1911 –. Justinas Marcinkevi čius 1930 –. Marius Katiliškis Albinas Marius Vaitkus 1914 –. Juozas Aputis 1936 –. Sigitas Geda 1943 –. Marcelijus Martinaitis 1936 –. Česlovas Milošas 1911 –. Judita Vaičiūnaitė 1937 –. Jurgis Kunčinas 1947 –.


Manoma, kad gimė ir išsilavinimą įgijo Vilniuje. Nebuvo kilmingas, tačiau labai apsiskaitęs, mokėjo lotynų kalbą, nuodugniai susipažinęs su klasikine romėnų literatūra. Etninis lietuvis.

LDK didybė, aukštinama gamta, valdovai. Supriešinama dabartis ir praeitis, norima stiprinti dabartį, parodoma, kad tik didinga tauta gali sukurti galingą valstybę.

Gimė Lenkijoje, bet gyveno ir kūrė daugiausia Lietuvoje. Ištyrinėjo antikinės Romos kultūrą. Popiežius Urbonas VIII paskelbė jį – poeta laureatus.

Pričkus (kaimo seniūnas), Seimas (paskutiniai žodžiai jo), Lauras, Krizas (turtingasis būras), Enskys

Mergaitė labai gedi mirusio savo mylimojo. Ji įsivaizduoja bernelį esant šalia, mėgina su juo pasikalbėti. Minia nesupranta mergaitės, nes mergaitė gyvena savo romantiniame pasaulyje, vadovaujasi jausmais, o minia yra paprasta, žemiška, tiki tik tuo, ką aiškiai mato.

Žmonės, ypač jaunimas, kviečiami būti vieningiems, kartu imtis didžių darbų, stoti į kovą prieš nedorus poelgius, siekti sukurti gražią, patrauklią šalį. Reiškiamas dvasios pakilumas, jaunas ryžtas.

Miškas kaip ir lietuvių tauta išgyveno didybės ir nuosmukio, klestėjimo ir nykimo laikotarpius. Atskleidžiamas lietuvių ryšys su mišku, supriešinama idealizuota praeitis su niūria dabartimi. Miškas nuo seno lietuviui teikė sielos atgaivą, maitino, rengė. Dabar šilelis iškirstas, nebeliko jo grožio, žmogui – dvasinės ramybės. Gamta kaip sakrali erdvė, žmogų nuramina, nutildo jo rūpesčius. Miškas iškyla kaip galinga tautos būtį sauganti jėga.

Gimė Vilkaviškio r., dar būdamas vaikas pasižymėjo gabumais. Nepakluso tėvams ir Seinų kunigų seminariją iškeitė į literatūros ir medicinos studijas.

Teigiama, kad darbas žmogų padaro stipriu, žmogus turi laikytis idealų, siekti tik doro.

Įsigalėjus lenkų kalbai, žmonės, kalbantys lietuviškai, buvo laikomi prastais, atsilikusiais. Daugelis žmonių norėjo pasirodyti kilmingesniais, labiau išprususiais, todėl kalbėjo lenkiškai. Ilgainiui subrendo lietuvių tautinė savimonė, žmonės suprato, kad ir lietuvių kalba nėra prastesnė už lenkų.

Gimė Anykščių r. pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Buvo ugdomas krikščioniško tikėjimo dvasia, tėvai norėjo, kad jis taptų kunigu. Mokėsi pas daraktorių, vėliau pasirinko Liepojos gimnaziją, čia formavosi jo pasaulėžiūra, ten subūrė slaptą lietuvių moksleivių lavinimosi būrelį. Studijavo literatūrą Liepcigo universitete.

Juozapota labai mylinti, rūpestinga moteris, pasiaukojanti šeimos labui. Ji puoselėja gražios šeimos idealus, siekia laimės, šviesios ateities. Banių šeima siekė išsivaduoti iš priespaudos, laimingai gyventi. Tačiau jos vyras Petras Banys, trokšdamas laisvės, išeina į 1863 m. sukilimą ir nebegrįžta. Juozapotos tikslai ir svajonės subyra, o jos likimas tragiškas – Juozapota išprotėja.

Jokūbas, anksčiau jausdavęsis labai stiprus ir užtikrintas, naktį užklumpą vagį, bandžiusį pavogti jo arklį. Jokūbas vagį užmuša, tačiau nesiryžta niekam prisipažinti. Iš tikrųjų pavogiama jo vidinė ramybė: Jokūbas išgyvena didelį dvasinį skausmą, sąžinės graužatį, negali susitaikyti su lemtimi.

Sūnaus iš namų išvarytas tėvas Petras Sabaliūnas, kuris viską aukojo savo vaikui, ateina pas kaimynus. Jaunasis kaimynas iš pradžių Petro Sabaliūno neatpažįsta, duoda bent duonos riekę, prisiima dalį kaltės, kad negali daugiau pagelbėti vargstančiam žmogui.

Mykoliukas yra be galo darbštus, nuolankus, malonus, gyvenantis savame pasaulyje. Kiti žmonės jį išnaudoja darbo reikalams, tačiau jis į tai nekreipia dėmesio, nieko neprašo, jį galima laikyti savotišku benamiu.

Mykoliukas pažadina Severjos moteriška prigimtį, tačiau ji pasirenka „stipresnį“ ir turtingesnį - dvaro tijūną Rapolą Geišę, kuris po baudžiavos panaikinimo taip pat kaip Mykolas tampa niekam nereikalingu „dėde“. Tačiau Mykoliukas, praradęs mylimąją, nepraranda meilės, nušviečiančios jo veidą prakilnumu, ryžtasi aukai ir įgauna vidinės stiprybės.

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Deimante
  • 22 puslapiai (8046 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 110 KB
  • Lietuvių literatūros kūrinių apibendrinimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Lietuvių literatūros kūrinių apibendrinimas. (2017 m. Gegužės 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-literaturos-kuriniu-apibendrinimas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 19 d. 08:34