Lietuvių papročiai skaidrės


Etnologijos skaidrės. Lietuvių papročiai. Papročiai – įprasti, nusistovėję poelgiai. Žemaičių papročiai,šventės. Velykos kaip ir visoje. VESTUVĖS Vestuvės prasidėdavo piršlybomis. Žemaičių drabužiai. Žemaičiai išsiskiria raudonmargių žičkinių skarų gausa. Mažoji Lietuva,papročiai. Naujieji metai buvo švenčiami paprastai. Sekminių pusryčių pagrindinis patiekalas buvo virtas veršio kumpis. Suvalkija. Suvalkiją sudaro Jurbarkas. Patiekalai Būdingi valgiai pusryčiams mėsa. Aukštaitija. Aukštaitija - didžiausias Lietuvos etnografinis  regionas. Anksčiau aukštaičiai turėjo tokį didelį „Onorą“. Drabužiai Dzūkių tautiniai moterų drabužiai pasižymi nepaprastu spalvų. Dzūkija. Vestuvės Senovės lietuvių pasaulėžiūroje santuoka buvo vienas pagrindinių žmogaus gyvenimo virsmų. Dzūkai Vėlinių rytą sustoję prie stalo pasimelsdavo už mirusiuosius ir susėdę, pradedant šeimininkui.


VELYKOS Kaip ir visoje Lietuvoje, Žemaitijoje iki pat šiol pagrindinis Šv.Velykų simbolis – kiaušinis Žemaitijoje kiaušiniai dažniausiai būdavo skutinėjami arba marginami vašku. Šis darbas būvęs be galo kruopštus ir užimantis nemažai laiko. Žemaitijoje iki šiol yra išlikęs paprotys kiaušinius marginti augalinės kilmės dažais: svogūnų laiškais arba lukštais, beržo lapais, kitais žalumynais. Žemaitiškas kiaušinių marginimas nuo kitų regionų nelabai tesiskiria. Be kiaušinių ant stalo,beveik kiekvienuose žemaičių namuose būdavo šaltienos, virto kumpio, krienų Žemaičiai krienais pasigardindavo ne tik virtą kumpį, bet ir kiaušinius.

VESTUVĖS: Vestuvės prasidėdavo piršlybomis, kurios Žemaitijoje turėjo kelis etapus. Per vestuves būdavo prikrečiama ir visokių išdaigų. Svarbiausias dalykas po vestuvių – svočios pyragai bei piršlio korimas. Prieš susituokdami jaunieji privalėdavo išsiaiškinti, ar tarp jų nėra giminystės ryšio Žemaitijoje ir kitose Lietuvos vietose vestuvės anksčiau buvo pati didžiausia šventė. Vestuvės trukdavo gana ilgą laiką. Jos turėjo daugybę papročių, apeigų, dainų. Iš kitų šeimos švenčių jos išsiskiria ir vestuvininkų išdaigomis, pokyliu. JONINĖS,PETRINĖS: Didžiausios linksmybės Joninių ir Petrinių proga vykdavo naktimis. Tada visur linksminamasi, šokama, dainuojama, žaidžiama. Buvo paprotys Joninių lauže sudeginti įvairias piktžoles.

Suvalkiją sudaro: Jurbarkas, Šakiai, Kaunas, Jonava, Vilkaviškis, Marijampolė, Prienai, Kėdainiai, Lazdijai. Suvalkiečiai pasižymi tarme artimiausia bendrinei kalbai, derlingomis žemėmis bei spalvingomis prijuostėmis.

Patiekalai: Būdingi valgiai pusryčiams: mėsa, rauginti kopūstai arba barščių sriuba.

  • Etnologija Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (924 žodžiai)
  • Etnologijos skaidrės
  • MS PowerPoint 8865 KB
  • Lietuvių papročiai skaidrės
    10 - 2 balsai (-ų)
Lietuvių papročiai skaidrės. (2015 m. Gegužės 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-paprociai-skaidres.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:52