Lietuvių rašytojai konspektas


Lietuvių konspektas.

Balys sruoga. (katastrofų literatūra Memuarinis romanas. „dievų miškas“. Kristijonas Donelaitis. apšvieta, xviii a. Epinė poema „metai“. Salomėja Nėris. katastrofų literatūra. Eilėraštis. „prie didelio kelio“. Eilėraštis. „savęs aš gailiuosi“.


Atlaidumas Biliūno novelėse – graži žmogaus dvasingumo apraiška. Skriaudos ir humaniškumo motyvas vaizduojamas J. Biliūno novelėje „Lazda“. Novelės pradžios dialogai, tekste vyraujančios retorinės figūros, nutylėjimai pagyvina vaizduojamąjį įvykį, sustiprina jausmus, požiūrį į aplinkinius: „-Pašaukit man kokį nors mužiką!”, „ar užmiršai, kaip vargino žmones? Atamenį lazdą?“. Pasakotojo tėvas nesmerkia buvusio dvaro prievaizdo Dumbraucko, kadaise jį žiauriai sumušusio su lazda, ir panaikinus baudžiavą skriaudėją priglaudžia savo namuose. Tėvas neprisiima teisuolio vaidmens, nesiekia sumenkinti Dumbraucko, priešingai, stengiasi suprasti kitą, pirmiausia yra reiklus sau. Dumbraucko lazda atiduota pasakotojo tėvui tampa kaip skausmo, kaltės, atgailos ir atleidimo simbolis, pasakotojo šeimos gerbiamas daiktas, kuri „ir dabar pas brolius tebėra. Guli jinai ant lentynos klėty, ir niekas jos neliečia.“ Kaltės jausmas, priešingai nei tėvą, Dumbraucko nevaržė, neslėgė, nes jis sumušė tėvą dėl pareigos ginti pono turtą. Tėvą kaltės jausmas vis slėgė, nes jis pažeidė savo dorovines nuostatas ir dekalogą. Kai tik motina užsimindavo tėvui apie lazdą, jis iš karto nuliūsdavo ir „paėmęs knygą pradėdavo visiems balsu skaityti Kristaus gyvenimą.“ Tai buvo jo atgaila, kuria jis norėjo Dievui atpirkti savąją nuodėmę ir kuri jį vis dėlto lydėjo visą gyvenimą. Anot Biliūno, literatūros tikslas – mokyti skaitytoją jautrumo, žadinti jo grožio ir gėrio jausmą, o paskirtis – visapusiškai vertinti tikrovę, todėl reikia vaizduoti ir gerus, ir blogus gyvenimo reiškinius. Todėl jis savo novelėje „Vagis“ aprėpdamas kaltės, kuri prislegia nusidėjusį tėvą ir tampa gyvenimo našta, ir atgailos, kuri kiekvienąkart lydi skausmo apimto žmogaus sielą ir tą naštą palengvina, sampratas sukuria realaus gyvenimo įvaizdį.

Apysakoje „Liūdna pasaka“ pasakojama dramatiška Juozapotos ir Petro Banių gyvenimo istorija. Banių šeimos likimą nulėmė 1863 m. sukilimas. Didžiausias dėmesys skiriamas Juozapotos dramai atskleisti. Pasakotojas - jautrus, ligotas. Juozapota – svajojanti apie laimingą gyvenimą, vaiką, mylinti, ištikima, po vyro žūties – dvasiškai palūžusi; Petras Banys – trokštantis laisvės, geresnio gyvenimo, siekiantis aprūpinti savo šeimą, rūpestingas ir mylintis.

Vienos iš didžiausių gyvenimo vertybių yra ištikimybė, meilė artimam žmoguli gražesnio gyvenimo siekį reikia derinti su atsakomybe už savo artimuosius.

Šatrijos Ragana buvo religinga , neabejinga menui, ypač muzikai ir literatūrai. Vertybines nuostatas pirmiausiai formavo šeima. Jos pasaulėžiūrai didelę įtaką padarė Povilas Višinskis – tai jis paskatino Mariją Pečkauskaitę rašyti. Ji troško tarnauti tėvynei, jos žmonėms, juos šviesti ir mokyti. Ji idealistinės – romantinės pasaulėjautos, krikščioniškosios pasaulėžiūros rašytoja, pirmoji lietuvių literatūroje sukūrusi dvaro, kaip kultūros skleidėjo, paveikslą.

Apysakoje pasakojama apie dvaro gyvenimą: buitį, namiškių santykius, taip pat jų santykius su giminaičiais, bendravimą su kaimiečiais, kurie nuolat kreipiasi į dvarą pagalbos ar norėdami išspręsti ginčus. Atskleidžiamas moters dvasinis pasaulis, jos sielos grožis, pareigos supratimas.

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Laura
  • 7 puslapiai (2767 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 29 KB
  • Lietuvių rašytojai konspektas
    10 - 3 balsai (-ų)
Lietuvių rašytojai konspektas . (2017 m. Rugsėjo 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-rasytojai-konspektas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 23 d. 00:05