Lietuvių vaikų literatūros apžvalga


Lietuvių savarankiškas darbas.

1918 1940 metų lietuvių vaikų literatūros apžvalga. Pranas Mašiotas 1863. Apsakymai ir apsakymėliai. Kai kurios stiliaus ypatybės. Vaikų literatūra 1930. Nemulėlio poezija vaikams. Jonas pas čigonus ”. “ Dirbk ir baiki ”. “ Keistutis pas Gediminą ”. “ Kiškių sukilimas ”. Brazdžionis 1907 2002.


Pirmojo pasaulinio karo metu (1914-1918) lietuvių vaikų literatūra nuskurdo, nes Lietuva buvo okupuota kaizerinės Vokietijos. Krašto kultūrinis gyvenimas (spaudos-, knygų leidimas ir kt.) užgniaužtas. Vaikų knygas imta leisti anapus rusų-vokiečių fronto – Rusijoje, Voroneže ir kituose miestuose, kuriuose buvo daigiau evakuotų lietuvių: moksleivių, inteligentų, rašytojų. Įžymiausias to meto vaikų literatūros įvykis – 18 knygelių serija “Vaikų knygynėlis”, kurios paskutinės knygelės buvo išleistos Vilniuje po Nepriklausomybės paskelbimo. Serijoje vyravo ne grožinės, bet pažintinės-mokslinės populiariosios literatūros leidiniai.

1918 m. įsikūrus Nepriklausomai Lietuvos respublikai, sąlygos vaikų literatūrai vystytis iš esmės pagerėjo, nors ir ne iškarto (1918-1920 Lietuvos valstybė dar tik įsitvirtino, tebevyko laisvės kovos su bolševikine Rusija, bermontininkais, Vilnių užgrobusiais lenkais).Ir vis dėlto situacija labai ryškiai buvo pasikeitusi. Po daugiau kaip 100 metų vergovės vėl susikūrus savarankiškai Lietuvos valstybei, lietuvių kultūros skleidimuisi nebeliko išorinių kliūčių. Naujos galimybės atsivėrė ir vaikų literatūrai.

Įvedus privalomą pradinį mokslą, Lietuvoje atsikūrė apie 3000 mokyklų. Labai pagausėjo skaitytojų, todėl išaugo ir knygų poreikis.

Įvairios organizacijos ėmė skatinti rašytojus kurti vaikams. Garsiausia buvo 1933 metais įsteigta Raudonojo Kryžiaus premija už geriausią metų knygą. Šios organizacijos premijas buvo gavę V.Tamulaitis, P.Cvirka, Vytė Nemunėlis ir kt.

Atsirado daugiau leidyklų, kurios šalia knygų suaugusiems, leido ir vaikams. Stambiausios iš jų buvo “Sakalas”, “Spaudos fondas” ir Marijampolėje veikusi “Dirva”. Iki 1930 m. daugiau vyravo verstinės knygos, o jau po 1930 m. iškyla jauni talentingi lietuvių vaikų rašytojai, ir todėl labai pagausėja ir originalių knygų vaikams.

Pagausėjo periodinės vaikų spaudos leidinių – laikraštėlių ir žurnalų. Ilgiausiai ėjęs vaikų žurnalas – “Žiburėlis” (1920-1944), įsteigtas mokytojo ir aktyvaus vaikų rašytojo Antano Giedriaus. Jis įsteigė žurnalėlį “Saulutė”, ėjusį kur kas trumpiau – 1925-1931 metais. Marijampolėje buvo leidžiamas dar prieš karą pradėjęs eiti pirmasis Lietuvoje vaikų laikraštėlis “Šaltinėlis”(1928-1940). Vaikų spauda buvo laibai įvairi, vieni leidiniai skirti mažiesiems (be anksčiau minėtųjų, dar ir “Žvaigždutė”, “Vyturys”, “Angelas sargas” ir kt.), kiti – vidutinio ir vyresniojo amžiaus moksleiviams (“Mokslo dienos”, “Moksleivių varpai” ir kt.), dar treti atstovavo įvairioms vaikų organizacijoms (skautams – “Skautų aidai”, ateitininkams “Ateities spinduliai” ir “Ateitis”). Tiesa, kai kurie tų leidinių išsilaikydavo tik po keletą metų, po to dėl lėšų stokos užsidarydavo. Visi tie laikraščiai ir žurnalai, išskyrus tik “Žiburėlį” iškart buvo uždaryti 1940 m., Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai.

Visa tai skatino vaikų literatūros ir kiekybinį gausėjimą ir jos kokybinę kaitą. Galima būtų išskirti tokius vaikų literatūros išaugimo momentus.

Subrendo, pagilėjo vaikų knygų tematinis turinys. Imta daugiau atsižvelgti į pasaulinės vaikų literatūros geresnius kūrinius, į labiau išprususį skaitytoją, į naujesnius pedagogikos ir psichologijos atradimus. Vaikams pradedama mažiau kalbėti apie niūrius, neigiamus gyvenimo reiškinius, o daugiau keliamos šviesios humaniškos idėjos: gerumas, gražūs žmonių santykiai, draugystės grožis, darbo patrauklumas, kenčiančių irt vargstančių supratimų bei paguoda, liūdesys dėl neteisybės. Šios idėjos keliamos, tiek vaizduojant gamtą, pasakinį žvėrelių gyvenimą (Vytauto Tamulaičio apysakos- pasakos, Petro Cvirkos “Šyvio gyvenimas”, “Varno mirtis”), tiek ir kaimo vaikų buitį, šeimos gyvenimą (Petro Cvirkos “Vaikų karas”, “Cukriniai avinėliai”, Bronės Buivydaitės apysakos “Trys bičiuliai”, “Auksinis batelis”, Stepo Zobarsko “Ganyklų vaikai” ir kt.). Miesto, mokyklos buities vaizdų šio meto literatūroje nedaug.

Lietuvių vaikų literatūros apžvalga . (2017 m. Gegužės 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuviu-vaiku-literaturos-apzvalga.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 06:01