Lietuvoje mokami mokesčiai (2)


Ekonomikos savarankiškas darbas.

Lentelių ir paveikslų sąrašas. Įvadas. Gyventojų mokami mokesčiai Lietuvoje. Mokesčių reikšmė, klasifikacija ir funkcijos. Pagrindiniai mokesčių sistemos aspektai. Gyventojų pajamų mokestis. Pelno mokestis. Pridėtinės vertės mokestis. Akcizų mokestis. Pagrindinių valstybės biudžetomokesčių analizė. Pagrindiniai mokesčiai valstybės biudžete 2011 -2013 m. Gyventojų pajamų mokesčio analizė. Pelno mokesčio analizė. Pridėtinės vertės mokesčio analizė. Akcizų mokesčio analizė. Pagrindiniai mokesčiai2014 m. valstybės biudžete.


Kiekvienos valstybės tikslas – rūpintis savo šalies gyventojų saugumu, sveikata, kurti švietimo sistemą, kuri ruoštų kvalifikuotus specialistus, saugoti valstybes sienas, padėti sergantiems ir garbaus amžiaus sulaukusiems savo piliečiams. Tačiau visoms valstybės funkcijoms atlikti reikalingos piniginės lėšos. Jau iš antikos laikų istorijos žinome, kad valstybės rinkdavo įmokas į iždą, kad galėtų išlaikyti karius, ginančius savo valstybės sienas, statyti naujus įtvirtinimus. Mūsų laikais valstybės lėšos kaupiamos biudžete, pagrindinis lėšų šaltinis yra mokesčiai. Kiekviena valstybė siekia sukurti savo tobulą mokesčių sistemą.

Apie mokesčių sistemų efektyvumą ir įtaką šalies konkurencingumui ir gyventojų gerovei yra sukurta šimtai ekonominių modelių, parašyta tūkstančiai knygų, todėl Lietuvai, kaip jaunai savarankiškai valstybei, nereikėjo išradinėti dviračio – užteko sukauptą išmintį pritaikyti savo ekonomikos kontekste. Ekonomistai jau sutarė, kad optimalios mokesčių sistemos kriterijai yra paprastumas, efektyvumas ir teisingumas. Valstybės mokesčių politika tiesiogiai veikia ne tik pajamų perskirstymą, bet ir finansinę ūkio subjektų padėtį, skatina arba neskatina šalies ekonomikos augimą. Nuo valstybės pajamų politikos krypčių, mokesčių surinkimo ir administravimo priklauso mokestinių įplaukų į valstybės iždą dydis.

Fiskalinė funkcija, tai iždo funkcija – tai siekis gauti pajamų, reikalingų valstybės veiklai užtikrinti ir jas perskirstyti subsidijų, paramos ar kita forma tarp ūkio subjektų, veiklos sferų, regionų.

Gyventojų pajamų mokesčio objektas - iš įvairių šaltinių gautos gyventojų ir juridinių, asmens teisių neturinčių, įmonių pajamos. Nuolatinio LR gyventojo pajamų objektas yra tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gautos pajamos. Iki 2013 m. gruodžio 31 d., galiojo trys gyventojų pajamų apmokestinimo tarifai ir buvo taikomos įvairios lengvatos. Nepakitęs liko tik su darbo pajamomis susijęs 15% tarifas.

Nuo 2014 metų sausio 1 d., 15% tarifas taikomas;

palūkanoms už paskolas (anksčiau nebuvo apmokestinamos jei paskolos trukmė >366 dienos ),

dividendams, išmokamiems gyventojams (buvo taikomas 20%),

palūkanoms už indėlius ir obligacijas, jei palūkanų suma viršys 10 000 Lt (nebuvo apmokestinamos),

pelnui už akcijų ar kitokių finansinių priemonių pardavimą, jei pelno suma > 10 000Lt.

pajamoms, gautoms pardavus akcijas, įsigytas iki 1999m,

pajamoms, gautoms pardavus akcijas, įsigytas po 1999 m., tačiau išlaikytas trumpiau nei 366 d,. ir trejus metus neturėjus daugiau nei 10% akcijų paketo.

Apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį, taikomas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). NPD – gyventojų su darbo santykiais susijusių pajamų dalis, neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. NPD taikomas tokia tvarka:

Gyventojo darbo užmokestis 2000 litų.

Gyventojų pajamų mokestis jam bus skaičiuojamas nuo 2000-310=1690 Lt,

NPD netaikomas gyventojams, kurių mėnesio pajamos viršija 3150 litų.

Lietuvos gyventojams, auginantiems vaikus (įvaikius) taikomas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (PNPD).

už kiekvieną vaiką (įvaikį) 200 litų (iki 2013m gruodžio 31 d., už pirmą buvo 100 Lt, už sekančius 200Lt);

papildomas neapmokestinamas minimumas taikomas ten kur taikomas NPD,

PNPD suma dalijama kiekvienam iš tėvų per pusę , jei vaikus augina abu tėvai ir taikomas visas, jei vaikus augina vienas iš tėvų.

Gyventojų pajamų mokestį moka daugiausia mokėtojų,nes šio mokesčio objektas gyventojo pajamos. Apskaičiuojant GPM valstybė laikosi socialinio teisingumo principo - daugiau moka tas, kuris uždirba daugiau ,todėl mažiau uždirbantiems, socialiai labiau pažeidžiamiems gyventojams taiko NPD ir PNPD.

Pelno mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio juridiniai asmenys, pelno mokesčio objektas - apmokestinamų įmonių pelnas.

Lietuvos įmonių ir užsienio įmonių nuolatinių buveinių apmokestinamas pelnas -15% tarifas,

žemės ūkio bendrovių, kooperatyvų apmokestinamas pelnas - 5% tarifas,

Lietuvoje mokami mokesčiai (2). (2016 m. Gegužės 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvoje-mokami-mokesciai-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:35