Lietuvoje mokami mokesčiai savarankiškas


Finansų savarankiškas darbas. Įvadas. Pagrindiniai mokesčiai Lietuvos Respublikoje. Pridėtinės vertės mokestis. Gyventojų pajamų mokestis. Akcizai. Pelno mokestis. Pagrindinių Lietuvoje mokamų moskečių analizė. Pvm lyginamoji analizė. Gyventojų pajamų mokestis nuo 2010 iki 2014 metų. Akcizo mokesčio vaidmuo Nacionaliniam biudžetui. Pelno mokestis. Išvados. Literatūros sąrašas.


Pridėtinės vertės mokestis Europoje yra dažnas diskusijų objektas. Garsūs ekonomistai teigia, kad būtina suvienodinti pridėtinės vertės mokesčio tarifus visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, siekiant ekonominio augimo, vidaus rinkos veikimo bei sumažinti konkurencijos iškraipymus tarp rinkos dalyvių. Kiti ekspertai teigia, kad būtina taikyti lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio tarifus, siekiant mažesnių kainų, didesnio užimtumo, mažiau nelygybės ir pan. Apskritai nustatytas pridėtinės vertės mokesčio mažesnis tarifas turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojui. Daugelis Europos valstybių įvykdė arba dabar vykdo pridėtinės vertės mokesčio politikos reformas, kurių pagrindinis tikslas – sumažinti mokesčio naštą. Atlikus Europos Sąjungos pridėtinės vertės mokesčio politikos analizę, nustatyta, kad valstybės keisdamos pridėtinės vertės mokesčio tarifus tikisi sumažinti atitinkamų prekių (paslaugų) kainas; padidinti tokių prekių (paslaugų) paklausą, pasiūlą bei padidinti darbuotojų skaičių atitinkamuose sektoriuose. Pastebėta, kad krizės supurtytos Europos šalys ieško įvairių būdų, kaip sumažinti biudžeto deficitą, bet šio mokesčio lengvatų neatsisako.

2014 m. ženklesnių pokyčių gyventojų pajamų mokesčio struktūroje, lyginant su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, nebuvo — daugiausiai GPM nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų deklaruota apdirbamosios gamybos (554,2 mln. litų) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos (516,5 mln. litų) sekcijose, tai sudarė atitinkamai 15,6 proc. ir 14,5 proc. viso nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų deklaruoto GPM.

1. Pagal pateiktas avansinio pelno mokesčio deklaracijas per 2014 m. I pusm. įmonės

PVM GPM akcizai ir pelno – sudaro 61,4 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų. Šių mokesčių vaidmuo didelis ne tik nacionalinio biudžeto surinkimo, bet ir poveikio šalis ūkiui, fizinių bei juridinių asmenų finansinės padėties požiūriu. Nuo 2009 m. ir 2011m. pabaigos Lietuvos mokestinės reformos buvo labiau orentuotos į finansinį (biudžeto pajamų surinkimo) principą, ignoruota sudėtinga šalies verslo įmonių situacija ekonominio nuosmukio metu. Šiuo metu PVM – svarbiausias biudžeto pajamų šaltinis, iš esmės nulemiantis valstybės vykdomų funkcijų mastą, ir galima vadinti efektyviu mokesčiu, nes jo administravimo ir kontrolės kaštai, palyginti su kitais mokesčiais, yra mažesni.

Per 2009 m. ir iki 2011 m. vykdyti dažni mokestiniai pakeitimai Lietuvos mokesčių sistemoje parodo mokesčių sistemos nestabilumą ir nuolatinį poreikį koreguoti mokestinę politiką. Tai galima būtų vertinti kaip elastingą mokesčių sistemą, reaguojančią į naujai susiformavusias ekonomines sąlygas, arba kaip susiklosčiusią situaciją, kurioje valstybė neturi pokyčiams parengtos mokesčių strategijos. Į nacionalinį biudžetą per 2012 m. įplaukė 21 210,1 mln. litų pajamų., o per 2013 m. sausio – birželio mėn. įplaukė 10270,8 mln. litų pajamų, o tai reiškia. kad 2012 m. 10940 mln. litų daugiau negu 2013m.

Džiuljeta Ruškytė, Aleksandras Vytautas Rutkauskas,Vytas Navickas ,,Mokesčių ur darbo rinkos sąveika“ 2012 m.

Lietuvoje mokami mokesčiai savarankiškas. (2015 m. Lapkričio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvoje-mokami-mokesciai-savarankiskas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:21