Lietuvos administracinė teisė konspektas


Teisės konspektas. Dabarties Lietuvos administracinės teisės samprata administracinės teisės pažinimo šaltiniai norminių teisės aktų tekstai. Bendrieji teisės principai. Subsidarumo principas. Teismų jurisprudencija teismų aktai. Teisės doktrina teisės mokslo darbai. Pozityvinis „ Humaniškasis “. Bendrieji teisės principai vykdo šias funkcijas. Tinkamo valdymo. Administracinės teisės objektas. Seimo ir žmonių. Vykdomosios valdžios , savivaldybių institucijų , teismų ir fizinių bei juridinių asmenų. Valdžios subjektų ir viešosios valdžios savivaldybių. Administracinės teisės objektą galima skelti į. Viešojo valdymo organizacija viešojo administravimo subjektai. Subordinaciniai santykiai. Koordinaciai santykiai –. Svarbiausi administracinės veiklos santykiai. Administracinės veiklos formos Administracinės veiklos formos. Viešasis administravimas. Administracinis reglamentavimas. Svarbiausi aspektai bruožai. Teisėtumą patikrinti. Kreiptis į administracinį teismą. Norminių administracinių teisės aktų priėmimas. Norminiai teisės aktai – nustato įstatymų įgyvendinimo tvarką. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas kaip administracinės veiklos forma. Administracinės veiklos. Administracinių paslaugų teikimas. Administracinės paslaugos. „ Įprastinės “. „ Administracinės “. Vidaus administravimas kaip viena iš administracinės veiklos formų Vidaus administravimas. Įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė kaip viena iš administracinės veiklos formų. Pavaldžių subjektų kontrolė ir nepavaldžių subjektų priežiūra. Administracinis sprendimas. Administracinė priežiūra. Specialiųjų viešojo administravimo Vyriausybės atstovų vykdoma savivaldybių subjektų. Neturi teisės bausti. Nepriiminėja teisės aktų. Teisinė atsakomybė administracinės teisės kontekste. Nėra kodifikuota. Teisinė atsakomybė administracinės teisės kontekstu. Atsakomybė pagal ATPK. „ 9 straipsnis. Administracinio teisės pažeidimo sąvoka. Tarnybinė atsakomybė. Atsakomybė pagal specialiuosius įstatymus.


Norminiais teisės aktais laikomi valstybės valdžios institucijų parengti ir išleisti rašytiniai dokumentai, kuriuose formuluojamos bendro pobūdžio žmonių elgesio taisyklės (teisės normos). Teisės normos nėra personifikuotos, t.y. jos skirtos ne konkrečiam asmeniui ar individualizuotai asmenų grupei, o plačiam teisės subjektų ratui.

Norminiai teisės aktai yra skiriami į įstatymus ir poįstatyminius norminius teisės aktus, kurie priskirtini administracinei teisei. Jie reguliuoja teisės subjektų elgesį administracinės teisės sferoje.

Iš antikos laikų yra išlikę teisingumo, protingumo ir kiti principai. Jie taip yra administracinės teisės pažinimo šaltiniai, nes nemaža dalis administracinę teisę sudarančių normų yra skirtos įtvirtinti būtent bendriems teisės principams, taip darant juos (teisės principus) privalomus atitinkamoms valstybės institucijoms ir pareigūnams, kitaip jų veiklos rezultatai bus neteisėti.

Administracinėje teisėje kaip niekur kitur yra visa eilė kitų, artimesnių administracinei teisei principų, kurie dažniausiai įtvirtinti administracinės teisės įstatymo tekste, straipsnyje.

Subsidarumo principas (vienas iš administracinėje teisėje įtvirtintų principų) – reiškia, kad netikslinga aukštesniajam pagal hierarchiją institucijos pareigūnui pavesti vykdyti funkcijas, kurias gali atlikti žemesnieji pagal hierarchiją viešojo administravimo subjektai.

Teismų jurisprudencija (teismų aktai)

Administracinėje teisėje taikyti dviem aspektais:

● Konstitucinis teismas ir administraciniai teismai be precedentų kūrimo vykdo dar ir „:negatyviosios teisėkūros“ funkciją. Tai administracinės pozityvinės teisės „išvalymas“ nuo „defektinių“ teisės normų.

● Teismai kuria teisminius precedentus per kuriuos taip pat galime pažinti administracinę teisę, jos pozityvinės administracinės teisės taikymo taisykles. Teisė taikoma daugiausia ginčų bylose.

Teisės doktrina (teisės mokslo darbai)

Jie gali atsispindėti vadovėliuose, monografijose, moksliniuose straipsniuose (Teisės žurnaluose, Justicijoje). Kartais teismų aktuose pasiremiama teisės doktrina.

Objektas (ką reguliuoja): viešosios administracinės organizacijos santykiai, administracinių teisės sprendimų įgyvendinimo kontrolė, administracinių ginčų santykiai.

Lobistai – subjektai vykdantys verslo užsakymus (pvz. Eina į Seimą prašydami priimti reikiamų įstatymų projektus). Tai legalu. Tačiau yra ir nelegalus – užslėptas lobizmas.

Teismai nuspręsdami, kad viena ar kita teisės norma yra neteisėta,labai dažnai šį savo sprendimą remia bendraisiais teisės principais.

Teisingo pozityvinės teisės taikymo užtikrinimo funkcija.

Turima omenyje administracinio baudimo santykius, apribojimo santykius. Svarbūs – porcingumo, teisingumo principai šioje funkcijoje.

Administracinės teisės objektas – tai valstybės 1 valdžios institucijų ir asmenų tarpusavio santykiai, taip pat 2 santykiai tarp pačių valstybės valdžios institucijų ir su šiais santykiais susiję (3 iš jų išplaukiantys) socialiniai santykiai.

Valstybės vykdomosios valdžios, savivaldybių institucijų, teismų ir fizinių bei juridinių asmenų santykiai sudaro administracinės teisės objektą. Taip pat valstybės valdžios subjektų ir viešosios valdžios (savivaldybių) tarpusavio santykiai patenka į administracinės teisės objekto sudėtį.

Valstybės vykdomosios valdžios ir viešojo administravimo subjektų organizacijos subordinacijos ir koordinacijos santykiai. (Viešojo valdymo organizacija)

Administracinės veiklos santykiai. (Viešojo valdymo veikla)

Iš administracinės veiklos kylantys konfliktų (ginčų) santykiai.

Viešojo valdymo organizacija (viešojo administravimo subjektai). Į ją patenka: LR ministerijos, įstaigos prie vyriausybės, įsaigos prie ministerijų, Seimo formuojami ir jam atskaitingi viešojo administravimo subjektai, Seimo, Prezidento, Ministro pirmininko sutarimu formuojami viešojo administravimo subjektai, valstybės įmonės turinčios viešojo administravimo įgaliojimus.

• Tai centriniai viešojo administravimo subjektai. Jų veikla vykdoma visos teritorijos mąstu.

• Apskrityse esantys, centriniams viešojo administravimo subjektams pavaldūs viešojo administravimo subjektai. (Teritorinis)

• Savivaldybių viešojo administravimo subjektai. (Teritorinis)

Subordinaciniai santykiai – tai pavaldumo santykiai tarp skirtingose hierarchinėse pakopose esančių viešojo administravimo subjektų. (Pvz. Prezidento ir ministrų santykiai; ministrų ir ministro pirmininko santykiai; ministrų ir įstaigų prie ministerijų vadovų santykiai).

Koordinaciai santykiai – viešojo adminstravimno subjektų tarpusavio santykiai, kurie kyla siekiant tam tikro bendro tikslo. (Pvz. Įgyvendinti Vyriausybės programą).

Šių santykių labai daug. Elgesio taisykles nustato viešojo administravimo subjektai (neatsiklausę žmonių). Tačiau ne visi santykiai grindžiami viešojo administravimo pavaldumu, tai yra kai žmonės išreiškia savo valią ir kreipiasi į viešojo administravimo subjektus (pvz. Licenzijos prašymas prekybai). Viešojo administravimo subjektas neveiks, kol į jį nesikreips pats žmogus.

Tarp viešojo administravimo subjektų ir asmenų, ir tarp pačių viešojo administravimo subjektų kyla nesutarimai dėl priimtų ar nepriimtų administracinių sprendimų (vilkinimas, neveikimas). Šiuos konfliktus turi išspręsti teisminė valdžia (administraciniai teismai, kitos institucijos ar net patys viešojo administravimo subjektai).

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (6880 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 47 KB
  • Lietuvos administracinė teisė konspektas
    10 - 8 balsai (-ų)
Lietuvos administracinė teisė konspektas. (2015 m. Gegužės 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-administracine-teise-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:34