Lietuvos augalininkystės plėtra ir galimybės


Ekonomikos referatas. Įvadas. Lietuvos žemės ūkis. Žemės ūkio reikšmė. Žemės ūkio raida ir būklė Lietuvoje. Augalininkystės samprata. Augalininkystės priklausymas nuo dirvožemio derlingumo. Ekologinė augalininkystė. Augalininkystės plėtros galimybės. ES parama jaunajam ūkininkui. Išvados. Literatūra.


Darbo objektas: augalininkystės plėtra.

Darbo tikslas: išanalizuoti augalininkystės plėtrą ir galimybes.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti žemės ūkio reikšmę;

Išanalizuoti augalininkystės plėtrą ir jos objektus;

Atskleisti augalininkystės plėtojimo galimybes ir problemas.

Tyrimo metodai: mokslinės ir kitos literatūros analizė.

Žemės ūkis yra viena reikšmingiausių ūkio šakų. Dirvožemis yra viso sausumos gyvybės formų gyvenimo pagrindas, jame efektyviausiai panaudojami atsinaujinantys ištekliai; augalija, gyvūnija, saulės energija, vanduo ir kt. Žemėje kaupiasi ir įvairios atliekos bei liekanos: ražienos, lapai, augalų pabiros, gamybos procese ir buityje naudojami preparatai. Joje esantys mikroorganizmai skaido ir ,,perdirba‘‘ šias įvairias medžiagas iki aplinkai nekenksmingų junginių, humuso, kuris yra ypač reikšmingas augalų mitybai ir dirvos savybių gerinimui.

1.2 Žemės ūkio raida ir būklė Lietuvoje

Jau akmens amžiuje Lietuvos gyventojai vertėsi žemdirbyste, kuri buvo svarbesnė už medžioklę ir augalų rinkimą. Archeologinės iškasenos iš neolito laikų (neolito arba naujojo akmens amžiaus trukmė 4800/4600 – 1700/1600 m. per. Kr.) rodo, kad lietuviai jau tais laikais buvę sėslūs, turėję nuolatines sodybas, auginę javus, turėję žemės dirbimo įrankių, girnų grūdams malti ir kitų padargų. Teigiama, kad Šiaurės Rytų Pabaltijyje dirbti žemę pradėta apie 2500 metus prieš Kristų. Sūduvos krašte atkastame mūsų eros II-III amžių žemdirbio kape rastas arklas – ariamosios žemdirbystės liudininkas. Jau XVI amžiuje Lietuvoje vyravo trilaukė sėjomaina. Žieminių javų lauke buvo auginami žieminiai rugiai ir kviečiai, vasarojaus lauke – miežiai, avižos, žirniai, linai, kanapės, rapsai. Vėliau auginti ir vasariniai kviečiai, grikiai, lęšiai. Augalininkystės produkcija buvo maistas žmonėms, pašaras gyvuliams, žaliava drabužiams ir kitoms reikmėms. Vyravo javų ūkis. Greta augalininkystės vystėsi ir gyvulininkystė.(K. Romaneckas, 2001m.)

Lietuvoje žemės ūkio produktų gamyba augo pagal užsienio rinkos poreikius. Kiekvienoje šalyje žemė, atsižvelgiant į teritorinius, gamtinius ypatumus ir žmonių veiklą, yra skirstoma į tam tikras kategorijas, iš kurių didžiausią dalį (60,4 proc.) Lietuvoje sudaro žemės ūkio paskirties žemė. Tai viena svarbiausių gamybos priemonių žemės ūkyje. Jos plotai, kokybė lemia žemės naudojimo ir ūkininkavimo formas, žemės ūkio gamybos rezultatus.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (1805 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 43 KB
  • Lietuvos augalininkystės plėtra ir galimybės
    10 - 9 balsai (-ų)
Lietuvos augalininkystės plėtra ir galimybės. (2015 m. Lapkričio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-augalininkystes-pletra-ir-galimybes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 08:51