Lietuvos barokas ir klasicizmas referatas


Kuo barokas skiriasi nuo klasicizmo. Kuo panašios ir kuo skiriasi baroko ir klasicizmo epochos?. Barokas ir klasicizmas lietuvoje. Klasicizmo architektura skaidres.

Dailės referatas. Lietuvos barokas ir klasicizmas. Įvadas barokas lietuvoje. Lietuvos baroko laikotarpiai. Žymiausi baroko statiniai lietuvoje. Baroko išvados. Įvadas klasicizmas lietuvoje. Lietuvos klasicizmo laikotarpiai. Žymiausi klasicizmo statiniai lietuvoje. Klasicizmo išvados.


Ankstyvojo klasicizmo laikotarpio architektūrai būdinga baroko ir klasicizmo formų jungtis. Šio periodo pastatai dekoratyvūs: naudojama daug puskolonių, piliastrų, frontonų, sandrikų, plastinės puošybos, pastatai dažnai užbaigiami laužytais mansardiniais stogais. Ankstyvojo klasicizmo laikotarpiu kūrė iš užsienio atvykę ar ten studijavę vietiniai menininkai. Lietuvos klasicizmo formavimąsi paskatino Italijos mokykla. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje dirbo italų architektai Carlo Spampani, Giussepe de Sacco. Italijoje architektūrą studijavo lietuvių klasicistai Kazimieras Kamienskis, Laurynas Gucevičius. Įtakingas Lietuvos ankstyvojo klasicizmo propaguotojas Martynas Knakfusas buvo kilęs iš Varšuvos ir ten išėjęs architektūros mokslus. Lietuvoje tuo metu kūrė ir iš Čekijos kilęs Jonas Matekeris. Susiformavo Lietuvos architektūriniam peizažui būdingi dvaro rūmai su klasicistiniu portiku, išplito bažnyčios be portiko. Miestuose statyti reprezentaciniai didikų rūmai, dažnos buvo miestiečių pastatų rekonstrukcijos naujomis formomis.

Brandžiojo klasicizmo architektūra pasižymi harmoningomis visumos ir dalių proporcijomis, saikingu architektūrą imituojančios plastikos ir kitų dekoro elementų naudojimu, nefunkcionalių formų vengimu. Tuo metu daugiausia kūrė studijas užsienyje baigę vietiniai architektai. Svarbų vaidmenį suvaidino Paryžiaus mokykla, išugdžiusi L. Gucevičių, ryškiausią Lietuvos brandžiojo klasicizmo atstovą.

Vėlyvojo klasicizmo laikotarpiu Lietuvos architektūroje susipynė net kelios kryptys: tęstos ankstyvojo ir brandžiojo klasicizmo tradicijos, reiškėsi ampyro, o po 1830 m. ir romantizmo bruožai. Kartais buvo visai atsisakoma klasikinių formų. Ryškiausi vėlyvojo klasicizmo atstovai buvo Vilniaus universiteto Architektūros katedros profesoriai Mykolas Šulcas ir Karolis Podčašinskis. Jų darbuose išnyko brandžiajam klasicizmui būdingas didingumas, monumentalumas, atsirado daugiau reljefinės puošybos, padidėjo langų angos, pastatai pasidarė mažesni (K. Podčašinskio suprojektuota Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia). Pastatų tipų įvairovė vėlyvojo klasicizmo laikotarpiu gan didelė. Daugiausia statyta miestiečių namų, dvarų rezidencijų, mokyklų, teatrų, svarbesniuose miestuose iškilo prekybos pastatai, rotušės, arklių pašto stotys ir pakelių namai, sargybinės, kalėjimai.

  • Dailė Referatai
  • 2013 m.
  • 15 puslapių (1350 žodžių)
  • Gimnazija
  • Dailės referatai
  • Microsoft Word 2089 KB
  • Lietuvos barokas ir klasicizmas referatas
    9 - 3 balsai (-ų)
Lietuvos barokas ir klasicizmas referatas. (2013 m. Kovo 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-barokas-ir-klasicizmas-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 05:57