Lietuvos barokas


Dailės aprašymas. Lietuvos barokas xvii – xviii. Ankstyvasis barokas. Vilniaus barokinė bažnyčia – Šv. Kazimiero jėzuitų bažnyčia. Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia. Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčia. Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia. Kudirkos Naumiesčio ŠV. Kryžiaus atradimo bažnyčia. Tytuvėnų bernardinų vienuolynas. Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Telšių bernardinų vienuolynas. Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Brandusis barokas. Pažaislio Kamaldulių bažnyčia. Šv. Kazimiero koplyčia. Pažaislio vienuolyno ansamblis. Dž. Batista Fredianis. Karlas ir Pjetras Putiniai. Džiusepė Rosis. Džovanis Merlis. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje. Janas Zaoras. Dž.Fredianis. Vėlyvasis barokas. Jonas Kristupas Glaubicas. Šv. Kotrynos bažnyčia. Vilniaus Misionierių bažnyčia ir vienuolynas. Šv. Jono bažnyčia. Šv. Dvasios Domininkonų bažnyčia. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero Jėzuitų bažnyčia. Vilniaus liuteronų bažnyčia. Tomas Žebrauskas. Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčią. Astronomijos observatoriją. Kražių bažnyčią. Šv. Ignoto bažnyčia. Rūmai Mykolo Kazimiero Paco rūmai. Lopacinskių rūmai. Sluškų rūmai. Sapiegų rūmai Antakalnyje. Siručio rūmai. Biliūnų dvaras. Radvilų rūmai. Gruževskių rūmai.


Žebrauskas (1714-1758).

•Jis po gaisro rokoko stiliumi atstatė ir rekonstravo Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčią.

•1753 m. suprojektavo astronomijos observatoriją.

•1757 m. – Kražių bažnyčią.

•Šv. Ignoto bažnyčia. XVIII a. viduryje buvo rekonstruota vadovaujant architektui T. Žebrauskui

Rūmai:

•Mykolo Kazimiero Paco rūmai Didžioji g. 7, Vilnius. XVII a. Įspūdingas interjeras, kurį kūrė Pietro Peretti ir M. Archangelo Palloni, neišlikęs.

•Lopacinskių rūmai Bernardinų g. 8, Vilnius. XVIII a. rekonstrukcija arch. Jono Kristupo Glaubico.

•Sluškų rūmai Kostiuškos g.10, Vilnius. 1690-1694 m.

•Sapiegų rūmai Antakalnyje Sapiegos g. 3, Vilnius.

•Siručio rūmai, Rotušės a. 13, XVII a.

•Biliūnų dvaras. XVII a.

•Radvilų rūmai, Biržai. 1662-1669 m. arch. Teofilis Spinovskis.

•Gruževskių rūmai. Kelmė. Pastatyti apie 1780 m.

Namai

•Senamiesčiuose galima pamatyti ne tik barokinių namų, bet ir detalių.

•Baroko epochos gyvenamieji namai augo ant senesnių, dažnai XVI a., statinių. Vėliau ir jie patys buvo daug kartų perstatyti.

•Klaipėdos miestas po karo su švedais 1660 m. atiteko Vokietijai. Tai lėmė baroko stiliaus savitumus.

EMBLEMATIKA

•XVII a. Lietuvoje – emblemos amžius. Ją sudarė teksto ir vaizdo junginys.

•Jos buvo naudojamos visur – architektūroje, skulptūriniuose antkapiuose, epitafijose, portretuose, knygų iliustracijose.

•Emblemos įsigalėjimas siejamas su jėzuitų švietimo sistema.

•Literatūrinės emblematikos pavyzdys – 1621 m. Vilniaus akademijos spaustuvės išleista knyga “Akmens pašventinimas”.

•Vienas žymiausių XVII a. pab. Vilniaus grafikų – Aleksandras Tarasevičius (dirbo 1672-1722).

•Vienas meniškiausių, tai N. Oborskio “Racionalizmo filosofijos” titulinis lapas.

•Garsus portretų meistras, grafikas – Leonas Tarasevičius (dirbo 1686-1703). Kūrė herbus, peizažus, religinės tematikos paveikslus.

  • Dailė Aprašymai
  • 2015 m.
  • 3 puslapiai (960 žodžių)
  • Dailės aprašymai
  • Microsoft Word 12 KB
  • Lietuvos barokas
    10 - 10 balsai (-ų)
Lietuvos barokas. (2015 m. Kovo 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-barokas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 22:43