Lietuvos briofloros apsaugos problemos


Miškininkystės referatas.

Įvadas. Samanų ekologija. Samanų nykimo priežastys ir apsauga. Saugomų briofloros atstovų vietovės. Apibendrinimas. Literatūra.


Samanos auga daug įvairesnėse augimvietėse nei induočiai augalai. Jos užima įvairius substratus, o kai kurios gali augti ir giliai pasinėrusios vandenyje. Kartais susidaro įspūdis, jog daugumos rūšių samanos yra plačios ekologinės amplitudės ir gali vienodai augti įvairiose augimvietėse. Samanų paplitimo skirtumus Lietuvos teritorijoje daugiausiai lemia ekologinės sąlygos (Jukonienė I, 2003). Tokiems mažiems augalams kaip samanos įsikurti dažnai pakanka minimalių sąlygų, kurios vadinamos mikroniša. Ekologinės sąlygos šioje mikronišoje gali iš esmės skirtis nuo gretimos aplinkos. Pavyzdžiui: ant pačių akmenų ir ant jų plyšeliuose susikaupusių žemių sluoksnio įsikuria visiškai skirtingos ekologijos samanos, nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog visos jos auga vienoje augimvietėje. Tarp samanų, kaip ir tarp induočių augalų, yra plačios ekologinės amplitudės rūšių, tačiau dauguma prisitaikiusios augti tiktai tam tikromis sąlygomis (Latonaitė E. 2009). Įvairūs substratai pasižymi skirtinga samanų rūšių gausa (Jukonienė I, 2003). Pagal substrato, ant kurio auga, pobūdį samanos skirstomos į 4 pagrindines grupes:

Samanos, kurios auga tik ant vieno iš šių substratų, vadinamos obligatiniais epigeidais, epiksilais, epifitais ar epilitais, o galinčios augti ant dviejų ir daugiau substratų – fakultatyviniais. Pats substratas yra labai nevienodas. Ypač įvairios epigeidų augimo sąlygos. Pagal tai, kaip įvairių rūšių samanos prisitaikiusios prie skirtingo dirvožemio drėgmės režimo, jos skirstomos į šias grupes: hidrofitus (vandens samanas), higrofitus (drėgnų vietų samanas), mezofitus (vidutinio drėgnumo vietų samanas) ir kserofitus (sausų vietų samanas). Pagal prisitaikymą prie skirtingo mitybos režimo augimviečių išskiriamos šios samanų grupės: oligotrofai, mezotrofai ir eutrofai (Latonaitė E. 2009).

Įtakos samanų pasiskirstymui turi ir dirvožemio reakcija (pH). Lietuvos samanas pagal prisitaikymą prie skirtingos reakcijos dirvožemio galima suskirstyti į šias grupes: acidofilines (pH 4,0—5,6), acidoneutrofilines (pH 5,6—7,0) ir bazifilines (pH 7,0—7,5) (Pipinys J. A. 1961). Pagal augimviečių kalkingumo laipsnį — kalcifilines ir kalcifobines samanas. Plačios ekologinės amplitudės rūšys nevienodai vystosi rūgščiose, neutraliose bei šarminėse augimvietėse. Kaip ir kiti augalai, samanos turi optimalias augimo ir vystymosi są1ygas.

  • Miškininkystė Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2027 žodžiai)
  • Universitetas
  • Miškininkystės referatai
  • Microsoft Word 741 KB
  • Lietuvos briofloros apsaugos problemos
    10 - 9 balsai (-ų)
Lietuvos briofloros apsaugos problemos. (2016 m. Birželio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-briofloros-apsaugos-problemos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:10