Lietuvos BVP ir jo analizė


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Teorinė dalis. BVP kaip išlaidų suma. BVP kaip pajamų suma. Praktinė dalis. Bendras vidaus produktas. Vokietijos BVP prognozės skaičiavimas. Lietuvos BVP prognozės skaičiavimas. Lenkijos BVP prognozės skaičiavimas. Vartojimo išlaidos. Vokietijos vartojimo išlaidos prognozės skaičiavimas. Lietuvos vartojimo išlaidos prognozės skaičiavimas. Lenkijos vartojimo išlaidos prognozės skaičiavimas. Valstybės išlaidos. Vokietijos valstybės išlaidos prognozės skaičiavimas. Lietuvos valstybės išlaidos prognozės skaičiavimas. Lenkijos valstybės išlaidos prognozės skaičiavimas. Importas. Vokietijos importo prognozės skaičiavimas. Lietuvos importo prognozės skaičiavimas. Lenkijos importo prognozės skaičiavimas. Eksportas. Vokietijos eksporto prognozės skaičiavimas. Lietuvos eksporto prognozės skaičiavimas. Lenkijos eksporto prognozės skaičiavimas. Investicijos. Vokietijos investicijų prognozės skaičiavimas. Lietuvos investicijų prognozės skaičiavimas. Lenkijos investicijų prognozės skaičiavimas. Išvados. Literatūra.


Mes manome, kad mūsų pasirinkta tema yra aktuali, nes BVP parodo kiek pajamų gaunama šalies viduje.

Darbo tikslas – ištirti BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas – importas) Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje, pasirinktame 16 metų laikotarpyje.

Darbo uždaviniai:

Pateikti Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos BVP statistinius duomenis, juos išanalizuoti ir pavaizduoti grafiškai;

Pateikti surinktų duomenų dinaminę analizę;

Pateikti surinktų duomenų palyginamąją analizę;

Naudojant mažiausių kvadratų metodą, sudaryti regresinę lygtį ir pateikti prognozę.

Taigi BVP, apskaičiuojamas išlaidų sumavimo metodu, išreiškiamas taip:

Darbo apmokėjimas W (angl. Wages), kaip samdomų darbuotojų pajamos, yra didžiausia sudedamoji BVP dalis. Į šių pajamų grupę įtraukiamos ne tik tiesiogiai darbuotojo uždirbtos sumos, kurias lėmė atliktas konkretus darbas, bet ir įvairūs darbdavių įnašai į socialinio draudimo, pensinius, nedarbo ir kitus specialius fondus.

Palūkanos i (angl. Interest) - skolinamojo kapitalo savininkų pajamos, gautos už teisę pasinaudoti jų piniginiais ištekliais. Palūkanų norma - tai paskolintų pinigų norma.

Pelnas Π (angl. Profit) - tai firmos bendrųjų pajamų ir buhalterinių kaštų skirtumas. Sudedamosios jo dalys yra: 1. Valstybei mokamas pelno mokestis; 2. Paskirstytas pelnas - pelno dalis, išmokama akcijų savininkams dividendais; 3. Nepaskirstytas pelnas - pelno dalis, likusi sumokėjus pelno mokesčius ir išmokėjus dividendus. Jis paprastai skiriamas naujoms investicijoms.

Amortizacija A (angl. Amortization) - tai kasmetiniai firmos atskaitymai, lygūs pastovaus kapitalo vertės sumažėjimui dėl susidėvėjimo ir pasenimo. Šių atskaitymų tikslas - laipsniškai sukaupti lėšų, kad atėjus laikui firma galėtų atnaujinti susidėvėjusius pastovaus kapitalo elementus - mašinas, stakles, pastatus. Amortizacinių atskaitymų ypatumas tas, kad jie tuo pačiu gali būti suprantami ir kaip išlaidos, ir kaip pajamos. Kaupiami kapitalui atnaujinti, jie įgauna kaštų formą ir mažina firmos pelną. Tačiau kitaip nei kiti firmos kaštai, jie netampa kažkokio kito gamybos veiksnio pajamomis. Amortizaciniai atsiskaitymai rodo, kad tai laikinos firmos pajamos, kurias privalu reinvestuoti į gamybą. Savo ruožtu amortizacinių atskaitymų apskaita BVP rodo, kad visuomenė, norėdama užtikrinti ekonomikos plėtrą, privalo dalį savo pajamų skirti nusidėvėjusiam kapitalui atkurti.

Netiesioginiai mokesčiai T (angl. Taxes indirect) - netiesioginis vartotojų apmokestinimas per prekių kainas ar paslaugų tarifus. Tai pridėtinės vertės, akcizų, muitų ir kt. mokesčiai. Šių mokesčių ypatybė ta, kad mokėtojo (vartotojo) ir valstybės ryšys pareiškia per apmokestinimo objektą, kurį rinkoje parduoda firmos. Pastarosios įstatymų įpareigojamos surinkti šiuos mokesčius ir perduoti valstybei. Todėl prekių kainas firmos objektyviai didina konkretaus mokesčio dydžiu. Šios mokestinės pajamos.

Išanalizavę BVP ir BVP/1 gyv. dinamikos duomenis nuo 1997 metų iki 2012 metų galima daryti tokias išvadas:

Vokietijoje ir Lietuvoje BVP augo 1997-2008m.;

Lenkijoje BVP augo 1997-2001, 2002 ir 2003 m. BVP smuko ir augo iki 2008m.;

Visos trys šalys patyrė žymų BVP smukimą 2009m.;

Vokietijai, kad grįžtų į 2008m. lygį prireikė vienerių, Lietuvai - trejų, o Lenkijai - dvejų metų;

Lietuvos BVP/1gyv. iki 2003 m. buvo mažesnis, tačiau 2004 m. aplenkė ir 2012 yra šiek didesnis nei Lenkijos;

Vokietijos BVP/1gyv. yra keliskart didesnis nei Lietuvos ar Lenkijos.

2. Apskaičiavę analitinius rodiklius pastebėjome, kad nuo 1997 m. iki 2012 m. einamuosius metus lyginant su praėjusiais atitinkamai kito tokia seka: 42186; 53735; 47300; 54400; 30300; 15300; 48200; 28700; 89500; 114600; 45300; -99300; 121700; 96400; 51300 mln. eurų.

2. Apskaičiavę analitinius rodiklius pastebėjome, kad nuo 1997 m. iki 2012 m. einamuosius metus lyginant su praėjusiais atitinkamai kito tokia seka: 1107; 253; 2157,5; 1195,4; 1488,3; 1443,1; 1668,7; 2724,3; 3135,1; 4634,6; 3675,5; 5759,9; 953,1; 3199,4; 1974,9 mln. eurų.

Išvados: 1. Vidutinis 16 metų Lietuvos BVP vidurkis yra 253757,5 mln. eurų.2. Apskaičiavę analitinius rodiklius pastebėjome, kad nuo 1997 m. iki 2012 m. einamuosius metus lyginant su praėjusiais atitinkamai kito tokia seka: 14724; 4041; 28244; 26580; -2677; -17973; 12593; 40183; 27669; 38913; 52173; -52494; 43935; 15050; 11695 mln. eurų.

Išanalizavę vartojimo išlaidų ir vartojimo išlaidų/1 gyv. dinamikos duomenis nuo 1997 metų iki 2012 metų galima daryti tokias išvadas:

Lietuvos BVP ir jo analizė. (2015 m. Gegužės 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/lietuvos-bvp-ir-jo-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 11:59